K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
K A R D A S - Krašto apsaugos ministerija
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Penktasis Lietuvos<br />
karininkų metraščio tomas<br />
Per knygos pristatymą Vilniaus įgulos karininkų<br />
ramovėje redakcinės komisijos pirmininkės pavaduotojas<br />
Vytautas Zabielskas kalbėjo, kad penktasis leidinio<br />
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“<br />
tomas dedikuotas nepriklausomybės kovų pabaigos<br />
85-mečiui ir visiems Lietuvos kariuomenės artilerijos<br />
karininkams. Jame skelbiamos biografijos karininkų,<br />
kurių pavardės prasideda raidėmis L–N. Jų iš viso<br />
– 1048, dauguma – apie 74 proc., iliustruotos<br />
nuotraukomis.<br />
Šiame tome, be kitų, skelbiama ir dm. plk. ltn. Antano<br />
Navaičio biografija. A. Navaitis gimęs 1913 m. birželio<br />
1 d., Nepriklausomos Lietuvos I eilės karo lakūnas. Jis<br />
– vienas iš penktojo karininkų knygos tomo sudarytojų,<br />
daugelio publikacijų apie Lietuvos kariuomenę autorius.<br />
„Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953“ V<br />
tomo pabaigoje pateikiama įsakymo kariuomenei, datuoto<br />
1922 m. balandžio mėn. 11 d., kopija. Pirmajame<br />
jo punkte rašoma: „Šiuo nustatoma laikotarpiai buvusių<br />
faktinių kovos veiksmų mūsų kariuomenės su Lietuvos<br />
priešais: a) su bolševikais – nuo 1919 m. sausio mėn.<br />
5 dienos ligi 1920 m. sausio mėn. 5 dienos, b) su bermontininkais<br />
– nuo 1919 m. liepos mėn. 26 dienos ligi<br />
1919 m. gruodžio mėn. 15 dienos, c) su lenkais – nuo<br />
1919 m. balandžio mėn. 18 dienos ligi 1920 m. gruodžio<br />
mėn. 1 dienos“.<br />
Tai – svarbi informacija ne tiktai karo istorikams,<br />
bet ir kiekvienam, besidominčiam Lietuvos valstybės<br />
atkūrimu.<br />
Karininkų knygos 5-asis tomas parengtas ypač<br />
kruopščiai ir profesionaliai: tai autorių ir sudarytojų, kurie<br />
dirbo be jokio materialinio atlygio, nuopelnas. Daugelis<br />
jų – Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio<br />
ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos nariai,<br />
jau įgiję patyrimo dirbdami su archyvine medžiaga ir<br />
bendraudami su nukentėjusiųjų giminėmis bei artimaisiais.<br />
Šiame tome pateikiama keliasdešimt karininkų<br />
biografijų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepateko<br />
į ankstesnius tomus – daugiausia informacijos<br />
šiuo atveju pateikę tie patys karininkų artimieji. Taip pat<br />
skelbiama ištaisytos pirmojo tomo sąvade su klaidomis<br />
išspausdintos pavardės, pavardės karininkų, vienu ar<br />
kitu laikotarpiu jas sulietuvinusių – pakeitusių, pvz.,<br />
Landsbergio – į Žemkalnio, Labašausko – į Labūno,<br />
Lakicko – į Lakiūno.<br />
V. Zabielsko teigimu, nemažą leidybos išlaidų<br />
dalį dengia rėmėjai: jų, paaukojusių 5-ojo tomo leidybai<br />
daugiau negu po tūkstantį litų, – apie 40. Elena<br />
Brožytė-Sniegaitienė šiam tikslui paskyrė 60 tūkst. litų,<br />
Aleksandra ir Juozas Kazickai – 22 tūkst. litų, Dana Paškevičienė<br />
– 5,6 tūkst. litų. Vis dėlto lėšos rengiant vieną<br />
K ARINĖ KNYGA<br />
K A R D A S 2 0 0 6 b a l a n d i s n r . 2 ( 4 1 9 )<br />
43
Change language