genomo - Vilniaus universitetas

teksto (atnaujintos 1949 m. LietuviøChartos) projektas.Lokalumas pasireiðkia per tai, kàir kaip mes analizuojame kitø tautøkultûras bei civilizacijas. Daþniausiaiieðkome analogø arba skirtybiø, o neretai(nûdien, ko gero, daþniau) – komums patiems trûksta; ko mes pasigendamesavo tapatybëje, lygindamijà su ásivaizduojamu civilizuotumu.Skaitant mûsø iðkiløjá màstytojà Vyt.Kavolá, nuolat kirbëdavo mintis, kadjis raðë bûtent apie tai ir akcentavo(greièiausiai intuityviai) tuos kultûrosir vakarietiðko civilizuotumo bruoþus,kuriø mums, ilgà laikà izoliuotiemsnuo normalaus evoliucinio vyksmo,taip stigo. Galime formuluoti netgi atsargiàprielaidà, jog labiau iðryðkintasmûsø lokalumas bei tapatybë tikpagyvintø toká lyginamosios analizësmetodà. Þinoma, su sàlyga, jeigumes patys gerai, iðmintingai suvoktumene tik save, bet ir tà pasaulá, sukuriuo lyginamës. Pravartu taip patpastebëti, kad, plëtojant lokalumo beitapatybës lyginamàjà analizæ, vienodaiyra reikðminga ne tik savikritiðkumas,bet ir teigiamo, partikuliarumu(lokalumu) iðsiskirianèio pradopaieðka ir jo akcentavimas. Be pastarojodalyko neásivaizduojamas neilokalumo, nei tapatybës iðsaugojimas(kas beveik tolygu tautos, kaip kultûrosneðëjos, kolapsui). Ið ðio teiginioiðeitø, jog ir mûsø, t.y. mokslo bendruomenës,uþdavinys yra aktyviau,dràsiau plëtoti su mûsiðkuoju lokalumubei tapatybe susijusià ir teorinæmintá, ir empirines paieðkas. Pravartuniekada neuþmirðti, kad þmonija susidedaið tautø ir tëvyniø, ið tëviðkiø irðeimos þidiniø. Panaðiai kaip þmogauskûnas ið organø, audiniø ir molekuliø...Kokie tie segmentai: savyjeintegralûs ar aiþëjantys? LokalizuotaTëvynë, lokalizuota tapatybë ir globalizuotaspasaulis gali puikiai sutarti,jeigu gerbiama tradicija, o pastarojineprieðpastatoma visuotinumui. Toksatvejis sustiprina visø á pansistemà áeinanèiøsegmentø sàsajingumà, o pertai – paèios sistemos gyvybingumàbei egzistenciná prasmingumà.Apskritai, universalumas, visuotinumastampa negyvybingu, iðsigimstanèiu,jeigu jis, vaizdþiai pasakius,nesimaitina ðaltinëliais ir ðaltiniais,eþerais ir jûromis. Akivaizdus yra Visatosdësnis – jos ávairovë, savaiminisjos siekis, kuris áþiebia ne tik energijà,bet ir sudaro erdvæ visuotinumui.Þmonija – Visatos dalelytë ir ji negalisau nepakenkdama prieðgyniautiðiam dësniui...Kadamokslas sako,,NE”Doc. dr. Jonas RUBIKASMokymas ir mokslasBene visiems daug kartø teko matyti(ir per TV), kaip tëvai mokina savo vaikus:beþdþionë moko beþdþioniukus atskirtimaistui tinkamà augalà, perskelti riemas.Ir tik mokslui davus praktiniø vai-nëra tuojau pat visuomenei suprantaðutà;tigrë moko tigriukus medþioti, siø jie priimami lyg kasdienis reiðkinys.paukðèiai – iðtraukti ið drevës vabzdþio Sunku dabartiná gyvenimà ásivaizduotilervà; matome kasdien, kaip paukðèiai be televizijos, kompiuteriø, interneto, genøinþinerijos, organø persodinimo ir ki-(balandþiai) pripranta prie lesalo vietos.O garsioji pieno dangteliø istorija Londone,kai vienas paukðtis greièiausiai atsisuomenëssantykiai yra savotiðki ir gatønaujoviø. Mokslo – mokslininkø – vitiktinaiprakirto prie namo slenksèio padëtopieno butelio dangtelá ir paragavo ria ateièiai, jø mokslas yra tarsi atitrûkæsna sudëtingi: atrodytø, mokslininkai ku-pieno. Ði patirtis mëgdþiojant ar mokantispaplito Londone ir buvo net nustaty-tà plyðá visuomenë uþpildo savais vaiz-nuo visuomenës ðiandieniø poreikiø irta, kokiu greièiu ir kokiomis kryptimis duotës sukurtais reiðkiniais – tikëjimu.paukðèiai iðmoko taip elgtis.Kas tai – mokymasis ar kartojimas?Mokslo tiesaMûsø vaikai seka kiekvienà motinos þodáÐiame straipsnyje bus kalbama apieir veiksmà ir taip iðmoksta kalbëti bei biologijà. Pradëkime nuo esminio klau-elgtis vis naujai atrandamoje aplinkoje. simo: kas yra mokslo tiesa? Tai teiginys,Suaugæs þmogus, ágijæs reikalingø ir nereikalingøfaktas, rezultatas, pastebëjimas, ku-þiniø, deja, savo vaikams paveldëjimoris gali bûti pakartojamas daugelá kartøkeliu jø neperduoda; sakoma, ir ávairiø mokslininkø. Mokslo tiesa eksrisvaikai kartoja tëvø klaidas dar pridëdami perimente – tai nustatytas faktas, jis bussavø, padiktuotø naujø aplinkybiø. Tiesa,tikras tik tada, kai jo nebus galima paneigtijie paveldi gabumus, sugebëjimà priešingos krypties bandymais.màstyti, stebëti, atminti. Kartais paveldi Labai ryðkus pavyzdys gali bûti 1945blogus polinkius, silpnaprotystæ ar kità m. Eiverio (O.A. Avery), Makleodo (C.M.proto negalià – bet tai jau liga.MacLeod) ir Makarèio (M. McCarthy) nustatytasMes esame panaðûs á gyvûnus tik iðmoktufaktas, kad DNR (deoksiribonuk-mechaniðku kartojimu. Taèiau leorûgðtis) yra genetinë medþiaga, perduodantiþmogus per ilgà evoliucijà ágijo sugebëjimàpaveldimus poþymius ið vie-stebëdamas gamtà kaupti patyrimà, no organizmo kitam (bandymai daryti sugautas þinias apibendrinti ir jau apibendrinimàbakterijomis). Tai ryðkus prieðingos kryp-perduoti kitoms kartoms. Vien tik ties bandymais (RNR ir baltymai) patvir-gamtos stebëjimas nebepatenkino þmogaustintas faktas. Vëlesnë mokslo raida pa-ir jis këlë klausimus – kodël, kaip, pildë ðá faktà árodþius, kad ir RNR (virutintaskada? Bandydamas á juos atsakyti pradëjosø) gali perduoti paveldimas savybes.aktyviai tyrinëti gamtà, dangø, ávai-Apibendrinti galima taip: yra nustasø)rius reiðkinius, ieðkojo jø tarpusavio ryðio,tytas teiginys A, taèiau kai kurie duome-priklausomybës. Literatûroje galima nys kelia abejonæ B. Norint patvirtinti teitytasrasti posaká – ten, kur þinojimas susitinkaginio A teisingumà daromas prieðingossu neþinojimu, prasideda mokslas. krypties bandymas K, arba laboratoriginioPerðokime tà daugybæ mokslo istorijosne kalba – kontrolë. Jei bandymas Klaipteliø, nors kiekvienas jø yra labai duoda neigiamø rezultatø, tada atmeneádomus ne tiek þvelgiant ið ðiandienos tama abejonë B ir patvirtinamas teiginysmokslo lygmens, bet tarsi persikeliant áA.to meto þiniø ir mokslininko galvojimo lygmená,Taèiau kartais K kelio yra vengiama:á tas nuðvitimo akimirkas, kada brangûs reagentai, aparatûra ar kita prie-mokslininkas suðukdavo: “EUREKA”! þastis. Tuomet teiginys A lieka kartu suMokslininkai ir jø kuriamas mokslas abejonëmis B ir tik K kelias patvirtintø Avisuomenës poþiûriu yra tarsi atskira sritis,teiginá esant mokslo tiesa.kur mokslininkai tenkina savo smal-Mokslo tiesà, pvz., teiginá A, galimasumà, o sukurtas mokslas daþniausiai ávertinti prietaisø rodmenimis, cheminë-NE10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1