11.07.2015 Views

genomo - Vilniaus universitetas

genomo - Vilniaus universitetas

genomo - Vilniaus universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

pokyèiai ir visuomenësreakcija Arktikoje beiSubarktikojeKlimato pokyèiai nustatomi ir tiriantjûros nuosëdø paleobotaninæ sudëtá.Antai Ellsemere ir North Devono salø akvatorijosegræþiniø duomenys rodo, kadprieð 8500–4600 m. buvo tarpsniø, kaivasaros buvo keliais laipsniais ðiltesnësnei dabar.Klimato kitimo kreivë Inuvike, atspindinti viduramþiø ðiltàjáperiodà ir Maþàjá ledyniná periodàKlimato kitimas irþmoniø bendruomeniø reakcijapraeityje ir dabarPaleogeografinës rekonstrukcijos leidþiateigti, kad Beringijos þemës tiltas buvosusidaræs maþdaug prieð 30 tûkst.metø, kai ledynø formavimasis suintensyvëjoir vandenyno lygis nukrito apie100 metrø. Tai buvo apie 1000 km ploèiotundrinës gamtos sausumos juosta. Beringijostiltas su ðimtais salø pakrantëje,gausiomis ruoniø ir vëpliø buveinëmis sudarësàlygas þmoniø bendruomenëmspersikelti ið Azijos á Amerikà.Klimato atðilimas ir jûros ledo plotøsumaþëjimas per pastaruosius 3000 metøsukeldavo katastrofiniø padariniø inuitams:dël klimato pokyèiø bendruomenësdaþnai turëdavo palikti tradicines gyvenimovietas. Pavyzdþiui, Dorseto paleoeskimøbendruomenës, gyvenusiosNiûfaundlendo saloje, dël klimato pokyèiøprieð 1200 metø buvo priverstos keistisavo tradiciná gyvenimo bûdà, nes dëlpakitusiø priekrantës sroviø nebegalëjomedþioti ruoniø nuo ledo.Archeologiniai duomenys rodo, kadthuliø tauta dël klimato pokyèiø iðnykoapie 1600 m.e. metus. Iki to laiko jie vertësibanginiø medþiokle, tai nustatyta iðarcheologiniø duomenø. Jø stovykloseið banginiø kaulø sankaupø ir dabar nustatomasdidesnis maisto likuèiø su bûdingapenkioliktojo azoto izotopo koncentracijakiekis.Kanadoje atliekami intensyvûs sociologiniaivietos þmoniø bendruomeniø tyrimai,siekiant nustatyti jø reakcijà á klimatopokyèius ir prisitaikymo galimybes.Ypaè domimasi Ðiaurës gyventojø tautosaka,kurioje atsispindi klimato pokyèiai,vykæ Ledyninëje Aliaskos álankoje netprieð 3000 metø – pavyzdþiui, ledyno lieþuviøpasistûmëjimai.Nors klimato kaita Arktikoje tiesiogiaiir netiesiogiai veikiaþmoniø gerovæ bei sveikatà,taèiau esama ir regioniniøaspektø, priklausanèiønuo þmoniøadaptaciniø galimybiø,dabartinio sveikatingumo.Vietinës maþos, uþdarosbendruomenës,neturinèios iðplëtotosinfrastruktûros ir sveikatosapsaugos sistemos,yra labai paþeidþiamos. Taip patbendruomenës, besiverèianèios iðimtinaiþûkle ir jûros gyvûnø medþiokle, yra priklausomosnuo ledo formavimosi sàlygø.Kinta ir gyvûnø populiacijø ribos, savoruoþtu sukurianèios galimybes platintiinfekcines ligas. Pateikiamas pavyzdys,kaip pavojingas þinduoliams ir þmonëmsVakarø Nilo virusas, pirmà kartà uþfiksuotas1999 m. Ðiaurës Amerikos rytinëje pakrantëje,2002 m. iðplito á 43 JAV valstijasir 6 Kanados provincijas. Nors migruojanèiøpaukðèiø ir vabzdþiø perneðamasvirusas yra kilæs ið tropinës Afrikos,jis jau sëkmingai prisitaikë Ðiaurëje ir vislabiau plinta.Klimato kitimo poveikis ekosistemoms,kraðtovaizdþiui ir inþinerineiinfrastruktûraiAmþinasis áðalas Jûkone, Vaithorsoregione, yra apie 16 m storio, aktyvus josluoksnis 1,4 metro. Daugiametë vidutinëamþinojo áðalo temperatûra yra -0,7 0 C.Sniego danga retai virðija 20 centimetrø.Jeigu klimatas per ateinanèius 50 metøpaðiltës 5 laipsniais, áðalas Jûkone tapsgerokai plonesnis arba net ið viso išnyks.Aliaskos borealiniø miðkø teritorijoje klimatasðyla greièiau, nei kurioje nors kitojeÞemës vietoje. Ðiltëjimas, klimato sausëjimasir audros su þaibais lemia gaisrødaþnëjimà, o tai dar labiau didina ðiltnamioefektà. Miðko gaisrai yra natûralusekosistemos atsinaujinimo bûdas. Pogaisrø vietose, kuriose leidþia áðalo gylis,spygliuoèius pakeièia berþø ir drebuliøbendrijos, pagausëja baltøjø kiðkiø ir jaismintanèiø grobuoniø – lûðiø. Miðkø gaisraisàlygoja egzogeninius procesus. Sudegusmiðkui, atsiranda sàlygos greièiautirpti amþinajam áðalui, didëti vasaros metuatitirpstanèio veikliojo sluoksnio gyliui.Tai savo ruoþtu sàlygoja ðlaitø procesus,skatina nuoðliauþas, grunto suslûgimus.Pavyzdþiui, po 2004 m. liepos ir rugpjûèiogaisrø, sudeginusiø visà augmenijàbei organiná dirvoþemá Indënø upës regionepieèiau Dousono miesto, labai suaktyvëjonuoðliauþø formavimosi procesai,padidëjo grunto nestabilumas.Hidrologiná reþimà sausumoje klimatoatðilimas gali veikti ávairiomis formomis.Didëjant krituliø kiekiui, didëja pavirðinisnuotëkis, taèiau santykinai padidëjair iðgaravimas. Tirpstant amþinajamáðalui, padidëja poþeminës hidrosferostalpos, daugiau krituliø susigeria á gruntàir dël to gali iðnykti eþerai. Dël klimatoatðilimo pavasario tirpsmo periodas galiprasidëti anksèiau ir trukti ilgiau, taigi sumaþëjasantykinis potvyniø daþnumas.Antra vertus, potvyniø mastai gali padidëtidël þemesniame aukðtyje esanèiøkalnø ledynø didesnio tirpimo.Áðalo atðilimas gausiai paþeria geotechniniøproblemø, pavyzdþiui, nuo jogylio labai priklauso þiemos keliø eksploatavimotrukmë. Jau dabar ðiaurinëseplatumose tiesiant kelius ir saugojant amþinàjááðalà, klojami specialûs geomembranossluoksniai arba, kad áðalas neatðiltø,árengiamos dirbtinës pavësinës. Beto, gruntui ðaldyti árengiami termosifonai,o pastatai statomi ant poliniø pamatø.Vis aktualesnë problema – intensyvikrantø erozija. Maþëjant jûros ledo plotams,didëja bangavimas, vis daþniaukrantus uþgula ðtormai. Atðylantis áðalassilpnina krantø pastovumà, dël to nemaþaipakranèiø gyvenvieèiø yra priverstosiðsikelti kitur. Problemos mastà iliustruojaBoforto jûros regiono pavyzdys – ðiosjûros krantai yra intensyviai eroduojami.Erozijos greitis vietomis yra daugiau nei10 m per metus. Klimato atðilimas maþinakrantø áðalo gylá ir dël to gausëja nuoðliauþø.Tokie pokyèiai labai nepalankûsnavigacijai, priekrantës iðtekliø gavybaiir tiesiogiai veikia pakranèiø gyvenvieèiøinfrastruktûrà.Kitas pavyzdys – labai svarbus VakarinësArktikos pakrantës transporto centrasTuktoyaktukas. Nuo pat jo ákûrimo1934 m. èia pastebëta intensyvi erozija,kurià skatina plonas, ypaè vasarà, jûrosledas bei ðtormai. Didþiausios audros buvo1944, 1970, 1993 ir 2000 metais. Miestostadionas buvo sugriautas1980 m.,mokykla sugriauta ir uþdaryta 1990 metais.Jûros lygio kilimas ðá krantø erozijosefektà dar labiau sustiprina.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 31

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!