genomo - Vilniaus universitetas

dabartinëje Vidþemëje ir Latgaloje esà gyvenusiossuomiø gentys, kurias latviø gentysnustûmusios á ðiauræ.XIX–XX a. sankirtoje á baltø etnogenezëstyrimus plaèiau ásijungë archeologai.Jø teorinës schemos taip pat atsispyrënuo lyginamojoje kalbotyroje suformuluotøteoriniø nuostatø, taèiau archeologiniøkultûrø dinamikos tyrimai archeologamsleido padaryti apibendrinimus,kurie skyrësi nuo kalbininkø iðvadø.Jau XIX a. pab. Adalbertas Becenbergerispriëjo iðvadà, kad baltø protëviairytiniame Baltijos jûros pakraðtyje gyvenobent jau nuo vëlyvojo akmens amþiauspradþios. Pirmojoje XX a. pusëjetarp archeologø vyravo nuomonë esà seniausiregiono gyventojai buvæ finougrai,kuriuos vëlyvajame neolite iðstûmë virvelinëskeramikos ir laiviniø kovos kirviø kultûrosneðëjai – baltø protëviai.Tradicine indoeuropieèiø migracijosschema rëmësi ir þymi iðeivijos mokslininkëarcheologë Marija Gimbutienë. ÁEuropà ásiverþusias pietiniø Eurazijos stepiø(pasak jos – indoeuropieèiø protëviø)gentis ji ávardijo apibendrintu pilkapiø(kurhanø) kultûros vardu. Vëlesni etnogenetiniaiEuropos pokyèiai M. Gimbutienësnuomone vyko migruojant suindoeuropietintiemsSenosios Europos gyventojams.Baltø protëviø atëjimà á PabaltijáM. Gimbutienë taip pat siejo su virvelinëskeramikos kultûros iðplitimu.XX a. 8-ojo deðimtmeèio pabaigojeapibendrinusi Lietuvos pajûrio neolitiniøgyvenvieèiø tyrimø duomenis, R. Rimantienëpasiûlë detalizuotà baltø kilmëskoncepcijà. Pasak mokslininkës, ankstyvojoneolito pabaigoje Narvos kultûrospietvakarinë sritis patyrë stiprià pietiniøkaimynø átakà, o vëlyvajame neolite Nemunoir Narvos kultûros susiliejo su Pabaltijovirvelinës keramikos kultûra. Jomssusimaiðius atsirado Pamariø kultûra. Dalisðios kultûros gyventojø buvo ateiviai,taèiau tolesnë kultûrinë raida rodo akivaizdøvietinës Narvos kultûros dominavimà.R. Rimantienë teigë, kad, pakilusBaltijos jûros lygiui, Pamariø kultûros gyventojaipaliko pajûrio gyvenvietes ir didþiøjøupiø slëniais migravo á vëlesnësbrûkðniuotosios keramikos kultûros teritorijà.Rytø Lietuvos archeologiniø paminkløtyrimø duomenys paèioje XX a. pabaigojeAlgirdui Girininkui leido atmestidalá R. Rimantienës teiginiø. Pasak mokslininko,tiesioginæ mezolitinës Kundoskultûros ápëdinæ – ankstyvojo neolito Narvoskultûrà labiau paveikë tik ðukinësduobelinëskeramikos kultûra. Pastarajaispaudþiant smarkiai sumaþëjo Narvoskultûros paplitimo plotas, taèiau pietrytinëjesrityje pastaroji esà iðliko nepakitusiir vëliau peraugo á brûkðniuotosios keramikoskultûrà. Akcentavæs autochtoniniøarcheologiniø kultûrø perimamumàir atmetæs istoriografijoje nusistovëjusiasEuropos suindoeuropietinimo schemas,A. Girininkas raðo apie galimà autochtoniniømezolito – ankstyvojo neolito kultûrøindoeuropietiðkumà. Kitaip sakant, etnogenetinësekoncepcijose vyravusiàpietrytiniø indoeuropieèiø migracijos problemàdabar pakeitë autochtoniniø mezolito– ankstyvojo neolito kultûrø suindoeuropietinimoproblema.Naujà postûmá baltø etnogenetiniamstyrimams suteikë ir XX a. pabaigojesustiprëjæs dëmesys vakariniø baltøetninei istorijai. Archeologiniai tyrimaine tik gerokai praplëtë etnogenezës problematikà,bet ir privertë ið naujo paþvelgtiá Vidurio Lietuvos archeologiniøkultûrø tapatybæ. O tai verèia perþiûrëtijau nusistovëjusias rytiniø baltø etninësistorijos schemas.Paradoksalu, taèiau nauji atradimaigali suteikti naujà impulsà ankstesniø laikotarpiøkoncepcijoms. Pavyzdþiui, naujausivakarø baltø archeologiniø kultûrøtyrimai, liudijantys stiprià pietiniø kaimynøátakà, bei modernûs svarstymai apieEuropos suindoeuropietinimà per þemdirbiðkosiostradicijos sklaidà suaktualinaMarijos Gimbutienës teiginius apie indoeuropietiðkoskurhanø (pilkapiø) kultûrosekspansijà á þemdirbiðkø SenosiosEuropos kultûrø regionà ir vëlesnæ suindoeuropietintøþemdirbiø migracijà (taippat ir á prabaltiðkàjá arealà).Antra vertus, dabar bûdingas nuomoniøpliuralizmas istoriografinës situacijosið esmës nepakeitë. Istorikai pateikia arbaitin apibendrintà ir dël to maþai informatyviàbaltø kilmës versijà (Z. Kiaupa.Lietuvos valstybës istorija. V., 2005), arbalaikosi jau 8-ojo deðimtmeèio pabaigojepasiûlytos R.Rimantienës rytiniø baltø kilmëskoncepcijos (E. Gudavièius. Lietuvosistorija, V., 2004). Archeologai puolaá kità kraðtutinumà. Siekdami kuo iðsamiauperteikti nuomoniø ávairovæ bei dëlnaujausiø tyrimø kylanèius klausimus, jietarsi pamirðta konceptualøjá lygmená. AntaiEugenijus Jovaišas (E. Jovaišas. Indoeuropieèiaiir baltai. In. Lietuva iki MindaugoV., 2003), nuosekliai aptaræs lietuviøkilmës koncepcijø kaità ir paþymëjæsnaujausios A. Girininko hipotezës „dràsumà“,taip ir nepateikia aiðkesnës pozicijos.O akmens amþiui skirtame I naujausiosLietuvos istorijos tome (Lietuvosistorija. T. 1. Akmens amþius. V., 2005) iðviso nerasime aiðkesnës baltø kilmëskoncepcijos.Tad turbût nereikëtø per daug stebëtis,kad specialiàjà literatûrà maþai teskaitanèiojeir populiariosios literatûrosstokojanèioje plaèiojoje visuomenëje visdar vyrauja romantiðkasis lietuviø kilmëssuvokimas, pagrástas suprimityvintais fizinësindoeuropieèiø migracijos vaizdiniais.Lietuvos ir Kaliningrado srities moksliniøtyrimø centrai. Pastarojo tarpsnio hidrobiologiniøir ichtiologiniø tyrimø apibendrintusduomenis 2003 m. paskelbë Ekologijosinstituto jûros ekologijos laboratorijosmokslininkai atskirame leidinyje“Acta Zoologica Lituanica”, “Jûra ir aplinka”ir kituose Lietuvos ir uþsienio moksliniuoseleidiniuose.Iðtyrinëta bakterioplanktono, fitoplanktonoir zooplanktono sezoninë kaitabei þuvø ekologija. Jau 40 metø vykdomasKurðmariø þuvø iðtekliø produktyvumomonitoringas, organizuojamas iðtekliøatkûrimas ir tausojanèioji þvejyba. Tyrinëjamaapskritaþiomeniø ir þuvø parazitøávairovë ir jà lemiantys veiksniai, modeliuojamiKurðiø mariø energetiniai irmedþiaginiai srautai. Neseniai baigta irinternete paskelbta “Kurðiø mariø ir Baltijosaplinkos bei hidrobiontø tyrimømoksliniø publikacijø duomenø bazë”,greta paskelbtas “Vandens gyvûnø ir apskritaþiomeniøir þuvø parazitø rûðiø registras”,iðsami bibliografija.Tarptautinë estuarijø konferencijaIð laiko perspektyvos matyti, kad, pokariuatnaujinus Kurðiø mariø hidrobiologiniustyrimus, iðryðkëjo atotrûkis tarpprieðkario ir pokario mokslininkø darbø.Skirtumas aiðkintinas uþdraustomis,anuomet nepopuliariomis, “slidþiomis”,su prieðistore susijusiomis Karaliauèiausuniversiteto temomis. Buvo sunkumø ásigytiankstesniø tyrimø darbø. Bet ir Lietuvaiatgavus nepriklausomybæ stingaintensyvesnio bendradarbiavimo tarpskirtingas Kurðiø mariø dalis tirianèiømokslininkø. Ið dalies tokia padëtis susidarëdël to, kad prieð 15 metø mariosties Nemuno delta ir Nida perjuostos pasienioruoþu ir sugrieþtintas pasienio reþimas.Norint suaktyvinti akademiniusmainus ir paskatinti naujas bendradarbiavimoformas, buvo surengta tarptautinëkonferencija ,,Europos lagûnos ir jøbaseinai: funkcionavimas ir bioávairovë“.Konferencijos praneðimai bus iðplësti irpaskelbti atskiru moksliniø straipsniø rinkiniu.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 37