genomo - Vilniaus universitetas

Restauratoriui tapyba kaip tam vilkuimiðkas...Juozas SKOMSKISAukðèiausiosios kategorijos menovertybiø restauratorius, Dailës akademijosdocentas Juozas Algirdas Pilipavièius,pastaràjá penkmetá dirbæs kultûrosministro patarëju paveldosaugai, pernaiatsidûræs „ant ðaligatvio“, sako, dþiaugiasiparagavæs valdininko duonos, pajutæsvalstybës reikalø svarbà, sutikæs aibæ kilniøkultûros þmoniø, bet mintis apie karjeràvisiems laikams iðmetæs ið galvos,nes já vël paðaukusi daugiau kaip prieðtris deðimtmeèius ágyta sienø tapybosrestauratoriaus mûza.Tarnybos laikas jam, kaip restauratoriui,buvæs nuostolingas, bet, sako, në vienosdienos nepraleidæs be teptuko rankoje.O ið viso yra nutapæs per 300 temperos,akrilo technikos paveikslø – daugiausiakaimo, Vilniaus peizaþø, laisvalaikáleidþiàs savo ákvëpimo mekoje – Malavolëssodyboje netoli Vievio; sostinëje surengæsketurias personalines kûrybos parodas;sukûræs smaltos mozaikø ciklà Ukmergësbaþnyèiai, freskà „Marijos paveikslokarûnavimas“ Ðiluvos koplyèioje,vis dëlto lieka iðtikimas svarbiausiam savodievaièiui – meno vertybiø restauravimui,kurá ðiandienë miestø plëtra linkusipamirðti. Susitikome Vilniaus dizaino mokymocentro dailës galerijos „Menø kampo“svetainëje, kurioje Juozas Algirdas Pilipavièiuseksponavo 30 savo paveikslø,ir kalbamës apie tai, jog jaunystëje dailininkasbuvæs ganëtinas prieðgyna: kai buvoreikalaujama daiktiðko vaizdavimo, kûrëkonstruktyvistiniø abstrakcijø ciklà „Stereo“;dabar, kai daugelis pasidarë abstrakcionistais,á jo paletæ sugráþusi realistinëmaniera ir tapyba remiasi natûra. Sako,jog peizaþui, realistiniam natûros vaizdavimuidar negresia mirtis, kad tapytojaidar galës ilgai dirbti erdvëje nuo realizmoiki abstrakcijø, kaip tai darë M. K. Èiurlio-nis; jog, anot didþiojo Pikaso, stiklinæ galimanutapyti taip, kad jà norëtøsi paimti árankas ir atsigerti vandens... Taèiau vilkàkaip beðerk, jis vis vien á miðkà þiûrës. Norskiekvienam restauratoriui pravartu turëtiprigimtiniø dailininko duomenø, gebëjimàpieðti, jausti spalvø dermæ, kompozicijà,visumos pojûtá, taèiau daugelis dailininkørestauratoriais negalëtø bûti dël talentostokos. Pagaliau viena deivë ið dviejø visviena pasiglemð tave visà, – tikina paðnekovasir nepamirðta prisiminti laiko, kai restauravoper 70 freskø Vilniaus baþnyèiose;kad buvæ ypaè malonu dirbti Dominikonøbaþnyèioje, kurioje per ketverius metuskartu su Povilu Kuodþiu, Algiu Kupèinskurestauruotas beveik 800 kv. m plotas;kai Jeruzalës baþnyèios klebonas,nors jam daug kas primygtinai siûlësi, kantriailaukæs, kol ateis restauratoriai ið Dominikonøatgaivinti jo didþiausios freskosnuo skliautø iki grindø. Visada malonudirbti ten, kur sienø tapyba – pagrindinisðventovës elementas, – sako restauratorius.Nors Lietuvoje tokiø kûriniø nedaug,bet jie rodo þmoniø jautrumà, groþio suvokimà.Mûsø baþnyèios puoðnios, jø sienøtapyba turtinga, iðlikusi per stiliø kaità,nuopuolius ir pakilimus, ir restauratoriuisvarbu atrasti ir iðryðkinti tuos interjero akcentus,galbût kai kà ir paðalinant. Tai jogalvosûkis ir meistriðkumo iðraiðka. Dideliameobjekte svarbiausia atrasti istorináraktà, màstyti, projektuoti. Neuþtenka bûtivien mikliø rankø meistru, amatininku,reikia bûti kûrëju. Deja, anksèiau baþnyèios,klebonai, baþnytinës bendruomenëslabiau rûpinosi sakralinëmis vertybëmisnegu dabar. Galbût dël to, kad buvo tikëjimopriespaudos laikas ir reikëjo pasiprieðinti.Tada negailëta nei lëðø, nei dëmesio.Bûdavo daugiau aukojama meno renesansui.Na, o sugráþimas á savo stichijà irgineliko be pasekmiø. Prieð valstybinës tarnybosduoklæ Juozas Algirdas Pilipavièiusturëjo savo sienø freskø restauravimo ámonæir jau minëtà solidø ádirbá. Penkeriusmetus vien dël etikos prieþasèiø atidëjæsárankius, kà ne kà neiðkentæs restauravæsprieðokiais, atostogø metu, kad neprarastørankos ir akies. Taèiau per tà laikà atëjonaujø specialistø, lyderiø, pakito poþiûrisá kultûros vertybiø restauravimà, já ëmëgoþti rekonstrukcijos, pritaikymas, stengiamasijo iðvengti arba bandoma atidëtivëlesniems laikams. Todël dabar patyrusioveterano laukia ir konkurencinë kova,ir kova uþ vietà meno pasaulyje, ir apskritaiprofesijos nuopuolis – skaudþiausiarykðtë. Jos smûgiams atlaikyti, sako,reikës ir jëgø, ir laiko. Dþiaugsmo valandøteikia nebent vienas dabar jau ramusdarbas, kurá gali tæsti nesislapstydamas.Tai freskø koridorius Bernardinø vienuolyne.Èia dëstytojas pluða kartu su savoDailës akademijos Paminklotvarkos katedrosstudentais, ágyjanèiais sienø tapybosrestauravimo teorijos þiniø bei praktiniøágûdþiø. Ðio studijø centro ákûrimasjau árodë esàs naudingas tiek aukðtajaimokyklai, tiek restauratoriø profesijai reabilituoti.Ir, matyt, bus naujas, pelnytasaukðèiausiosios kategorijos meno vertybiørestauratoriaus ir tapytojo Juozo AlgirdoPilipavièiaus uostas.16 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1