genomo - Vilniaus universitetas

Jau ne pirmà kartà tenka nuvykti pasBavarijos kraðto geologus ir kartu dalyvautiGeologø sàjungos rengiamuosepasitarimuose bei ekskursijose á nuostabiàsiasAlpes. Ðie metai ypatingi tuo, jogði sàjunga paminëjo savo veiklos 50-metá,tad sveèiø nestigo, o ekskursija buvonumatyta su kelione á Austrijos Alpes ge-Sniegokalnyno Dr.W.SKERIES(Miunchenas)Dr. VincasKORKUTIS(Vilnius)tuo tarpu þërutiniuose skalûnuose iðgaunamidaug lengviau. Ðiaurinëje Sniegokalnyno dalyje almandino-granatø kristalaislûgso iki 20 cm plote. Kai kuriø geologønuomone (W.Skeries, G.Trollis,1991; A.Briugelis, 1998) tolesnës almandino-granatøkristalø susikaupimø paieðkosgali bûti perspektyvios pietvakariniuoseEngadinero grano-dioritø iðplitimo regione,sraunaus kalnø upelio Inn eroziniuoseðlaituose.Atvykæ á Austrijos Alpes ðiek tiek buvomenustebinti naujø gamtosaugosnutarimø: nuo ðiø metø pavasario vyksaukðtikalnëje–lyg mineraløViduriniø Alpiø panorama su molasinëmis nuogulomisprieðalpinëse lygumose 1000 – 1500 m aukðtyjetantys á kalnus automobiliais gali pasiektiiki 1500 m aukðtá. Toliau, pasirinkusnorimà virðukalnæ, reikia eiti pëstute,nuomotis kalnø dviraèius arba nusisamdytiveþëjà su pora arkliukø, kad nuveþtøá 2000 m aukðtá. Dar aukðtesnës Alpiøvirðûnës visø keliautojø pasiekiamostik pëstute, pailsint patogiai árengtoseaikðtelëse. Atvykæ paslidinëti daþniausiaikeltuvais pasiekia kalnø ðlaitus, kurslidinëja veik visà mielà laisvalaiká. Poilsiovietose gyventojai turi árengæ nedidelius,bet patogius kambarëlius, ðeimininkësmikliai ir skaniai pagaminapietus. Ypaè patiko kà tik ið baseino atneðtiupëtakiai, iðtroðkinti su ryþiais irávairiomis darþovëmis. O ðilto pienopuodelis su naminëmis bandelëmis parengëmus tolesniam geologiniammarðrutui. Nuo pat ryto maloniai ðildësaulë, dþiaugëmës, kad nepuèia þvarbusvëjas... Pasiekæ 2100 m aukðtá, iðvydomeuolienas, iðdabintas Alpiø roþëmis,kuriomis keliautojai groþisi ir forokaipieèiau Insbruko miesto. Taèiauprieð tai apsilankëme Bavarijos Alpiømolasø srityje, kur pamatëme daug sàvartø,susiformavusiø èia buvusioje terciarojûroje. Sàvartas paprastai sudaromolingos nuogulos su smëlio bei konglomeratolinzëmis, kurias suformavosenøjø Alpiø ardomi klintiniø nuosëdøsluoksniai. Kartais èia aptinkami þërutiniaiskalûnai su didesniu kiekiu muskovito,biotito ar kvarco. Apie tai 1991 m.buvo raðyta geologø W.Skeries, G. Trollio,kurie atlikæ tyrimus nustatë, jog ðiosmolasinës nuosëdos susidarë maþdaugprieð 26,5 mln. metø.Pavaþiavæ á pietus nuo Insbruko daugiaukaip 75 km ir pakilæ iki 1500 m, turëjomepalikti automobilá ir pëstute pakiltiiki 2150–2800 m NN kalnø grandinës, kuriosvirðûnë padengta amþinuoju ledynuir vadinama Sniego kalnyno aukðtikalne.Ji tæsiasi beveik 40 km, o plotis – beveik8 km. Þërutiniø skalûnø iðplitimo ruoþenuo Hochvildo vietovës vos 3 km eidamistebëjome karbonatinius skalûnus, marmurus,gneisus ir amfibolitus. Uolienaspatyrinëjæ vieni kitiems rodëme muskovità,raginukæ, kvarcà, plagioklazà ir almandinoarba granato kristalus. Labiaumetamorfizuotose uolienose aptikomestaurolito, muskovito, biotito, disteno, albitoir almandino-granato kristalø, kuriesusidarë vykstant geotektoniniams procesamskeliø kilometrø gilumoje ir esantne maþesnei kaip 500 – 580 o C temperatûrai.PasiekæGranatkogeliovietovæ aptikome3–5 cm dydþio iðsikristalizavusiøuolienoje granatø.Granatø kristalaikarbonatiniuoseskalûnuosestipriai sucementuotiir sunkiai iðpreparuojami,Stambûs granato kristalai þërutiniuoseskalûnuose bei klintyse 2350 m aukðtyje38 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1