genomo - Vilniaus universitetas

Arktikai bûdinga ir regioninës klimatokaitos ávairovë dël oro masiø ir vandenynøsroviø cirkuliacijos – dël jø vieniregionai ðyla greièiau nei kiti. Taèiau pastebimair bendroji tendencija: þiemostemperatûros kyla greièiau nei vasaros.Aliaskoje ir Vakarø Kanadoje þiemostemperatûra per pastaruosius 50 metøpakilo 3–4 0 C.Termokarstinis eþerëlis – daugiameèioáðalo atðilimo pasekmëKlimato kitimo modeliai. Maþëjantis jûros ledo plotas yra svarbiausias tiesioginis klimato kitimo indikatoriuspasaulio mastu pavirðiaus temperatûrapakilo 0,6 0 C, o 90-ieji metai buvo ðilèiausiasdeðimtmetis per visà meteorologiniøstebëjimø istorijà. Pasaulinio vandenynolygis per pastaruosius ðimtà metøpakilo 10–20 centimetrø. Antrojoje XX a.pusëje 2–3 proc. iðaugo gausiø krituliødaþnis vidutinëse ir ðiaurinëse platumose,vis reèiau pasitaiko ekstremaliai þemøtemperatûrø laikotarpiai. Klimatiniaiávykiai, sàlygojami El Ninjo pobûdþioreiðkiniø, tapo daþnesni ir intensyvesninuo 1970 m. vidurio.Pokyèiai Arktikoje labai svarbûs globaliumastu, nes ðiauriniai regionai, bûdamiypaè jautrûs klimato kaitai, veikiair kitø platumø klimatà. Pasaulio klimataskinta ir globali temperatûra kyla dabartinësvisuomenës istorijoje nematytugreièiu. Arktikos vidutinë temperatûra pakilodvigubai, lyginant su pokyèiais perpastaruosius kelis deðimtmeèius likusiojepasaulio dalyje. Spartus ledynø tirpimas,jûros ledo ploto maþëjimas, kylanti amþinojoáðalo temperatûra nedviprasmiðkairodo klimatà globaliai atšylant.Kodël Arktika ðyla greièiau nei þemesniøplatumø vietos, aiðkinama keliomisprieþastimis: iðtirpus sniegui ir ledui, tamsûsþemës ir vandenyno vandens pavirðiai absorbuojadaug daugiau saulës energijos; didesnë papildomos energijos dalisnegráþta á atmosferà ir ðildo pavirðius; atmosferos sluoksnis, kuris turiáðilti tam, kad suðildytø pavirðiø, Arktikojeyra plonesnis; atmosferos ir okeanø sroviø cirkuliacijospokyèiai taip pat gali paspartintiatðilimà.Klimato atðilimas sàlygoja daþnesnes kalnøðlaitø nuoðliauþas. Prie ðiø procesø prisidedakalnø ledynø tirpimas ir seisminiaismûgiai. Kluanio nacionalinio parkopakraðèiu einàs Aliaskos greitkelis pastaraisiaismetais ne kartà buvo uþdarytas dëlnuoðliauþøBalta pelenø juostelë atodangoje liudijavulkano iðsiverþimà 1250 metais. Ji yrapuikus orientyras archeologiniams irpraeities ekologiniams ávykiams atkurti.Manoma, kad ðis vulkano iðsiverþimas buvotoks stiprus, kad privertë tuometiniusgyventojus migruoti á Pietus, kur uþgimënavahø kultûraJûkono upë aukðèiau Vaithorso miesto.Jûkonas pagarsëjæs kraðtà daugiau kaipprieð 100 metø krëtusia Klondaiko auksokarðtlige. Kitas ávykis, labiausiai pakeitæsvietos tautø gyvensenà ir tradicinæ sanklodà,– Aliaskos greitkelio nutiesimas baigiantisAntrajam pasauliniam karuiPer ateinanèius ðimtà metø klimatokaita, manoma, dar pagreitës ir lems labaididelius fizinius, ekologinius, ekonominiusbei socialinius padarinius. ProcesaiÐiaurëje, be visuotinio klimato ðiltëjimo,paveiks visà likusá pasaulá, ypaè sparèiaipakils jûrø lygis. Be to, Arktikos klimatasateityje ðils dar greièiau dël ðiltnamioefekto. Prognozuojama, kad per ateinanèius100 metø vidutinë metinë temperatûrasausumoje pakils 3–5 0 C ir iki 7 0 C– vandenyno akvatorijoje. Þiemos temperatûroskilimas prognozuojamas 4–7 0 Csausumoje ir net 7–10 0 C vandenynuose.Nukelta á 30 p.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 19