genomo - Vilniaus universitetas

Visi matome: ðiuolaikinis, aiðkiai á rinkos fundamentalizmàpasukæs pasaulis meta drastiðkus iðbandymus bei iððûkiusnegausioms tautoms, jø identiðkumui. Ypaè toms, kurios yraiðgyvenusios ilgesná savo tapatybës slopinimo laikotarpá.Tokiø tautø klasei priklausome mes – lietuviai.Mûsø tautà skaudþiausiai veikia vislabiau ásitvirtinantis ir viskà apimantis socialinësátampos laukas: tarp savæs susiprieðinanèios,iðorinëmis ir ypaè vidinëmistrintimis kibirkðèiuojanèios skirtingosevoliucinio vyksmo trajektorijos. Ðalia universaliøtechnologijø, globalios ekonomikosbei informacijos srautø, ðalia eurointegraciniøprocesø vis dëlto ir toliau labairyðki iðlieka tautinës, nacionalinës irnetgi siauresnio etnokultûrinio lokalumo,taip pat ir þmoniø kolektyvinës bei individualiostapatybës siekio pastanga. Tokiàpastangà visø pirma mes turëtumesuvokti kaip socialiniø ryðiø tinklo, jo kokybësátvirtinimo ðaltiná.Ar gali egzistuoti gyvybingas, dvasiniuartumu grindþiamas ne tik vietinio, betir aukðtesnio lygmens bendruomeninissutarimas, tvarus valstybinis solidarumas,jeigu þmonës vienu ar kitu bûdu ápratinamigyventi siauragrupiniais egocentristiniaisinteresais? Jeigu juos kur kas labiauveikia iðcentrinës kapitalà ir politinæ átakàuþvaldþiusiøjø jëgos? Jeigu be dëmesio,be globos paliekamas bendrais iðgyvenimais,bendra istorine atmintimi ir likimu,bendru kultûriniu paveldu grindþiamas tøsantykiø pagrindas?Tuo pavyzdþiu tenorëjau pasakyti, jogglobalizacija ne tik sprendþia, bet ir patigimdo pasaulio integralumo, socialinëstvarkos átvirtinimo problemas. Didþiojojearenoje nuolat iðkyla tie patys civilizaci-jos metami iððûkiai – klausimai:koks iðties turëtø bûti santykistarp tradicijos ir modernybës,susisaistymo ir atsisaistymo,autoriteto ir jo nuvertinimo,altruizmo ir savanaudiðkumo,tvarkos ir chaoso; tarp lokalumoir visuotinumo, tautiðkumoir supranacionalumo (anttautiðkumo)...To santykio gaudymasyra tapæs nuolatiniu tyrëjørûpesèiu (deja, ne politikospraktikø).Be pagarbos tëvø ir protëviøgyvenimui, jø paliktiems paminklamsir simboliams; be ðitoistorinio paveldo pagarbauspriminimo jaunajai kartai, þmogausgyvenimas tampa panaðusá nuolat neþinia kur skubanèio,instinktø genamo skruzdëlyno (þmogelyno)gyvenimà. Kiekvieno þmogaus, jøgrupës ar sluoksnio interesai bûna ganëtinaiskirtingi. Gyvenimo tempai tas skirtybestik dar labiau iðryðkina. Todël nuolatTapatybëdelokalizacijos iðbaSeptyniasdeðimtmeèioprogaspaudþiame Taurankà – draugiðkàir darbðèià.Daug raðai, daug ðirdies sudedi á romantiðkaiskambanèias frazes, nepaisydamas, kad besiðaipantiemscinikams rûpi kitkas – pelningi dalykai.Tad linkime toliau nerimti, jaudintis irsàþiningai tarnauti savo idëjai.AB AQUA SILENTE CAVE!„Saugokis ramaus vandens!“, nes jameveisiasi ðliuþai – bestuburiø populiacijos atstovai.Juozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS,,,Mokslo ir gyvenimo” redakcijatorinës aplinkybës klostësi taip,kad lietuviø tauta, jos kauptasmodernëjimo kapitalas (tarkim,kad ir aristokratijos sluoksnyje)nuolat buvo delokalizuojamas,t.y. iðvietinamas, savàsias kûrybinesjëgas atiduodant kitiems(per rusifikacijà, polonizacijà,per emigracijà, trëmimus) arbair patiems prisidedant prie jo slopinimoir net naikinimo (abejotinisukilimai, nuolatiniai tarpusaviovaidai, lietuviðkosios ideoloiðkyla(ir akis bado) visuomenës nariø,valstybës segmentø sàsajingumo (koherentiðkumo)problema, tautos tvarumo irtæstinumo problema. Beje, atsisakius tautos(nacijos) idëjos, beveik automatiðkaiatsisakoma ir istorinës atminties, kultûriniopaveldo, protëviø prisiminimo – to, kas sudarone tik tautos ðerdá, bet ir reikðmingiausiàþmogaus dvasinio gyvenimo, jo prasmingumodalá. Dar daugiau... Tauta nërasavitikslis. Ðiandien tai vienas ið efektyviausiøbûdø, padedanèiø atsispirti globalizacijàlydintiems ðeðëliniams (negatyviems)palydovams. Visuotinë delokalizacija (iðvietinimas)gimdo savoantipodà – lokalumo(ávietinimo), taip pat irtautiðkumo, nacionalumosieká.Lietuviø tautos ir lietuvybës(tautinës tapatybës)delokalizacijaðiandien tapo rûsèios realybësþenklu. Ji labai þenkliaiyra palietusi jaunàjà kartà. Prisiriðimasprie namø þidinio, prie tëviðkës, prieTëvynës ir jos istorinio kultûrinio paveldotapo trapus ir dezintegralus. Labiau dezintegrali,netgi destruktyvi tampa ir bræstanèiojoasmens, þmogaus socializacija.Pastebësime, kad delokalizacija, kokiaisaspektais jà aiðkintume: migraciniaisar kultûriniais, nacionalinës savivokos arpilietinio sutarimo ir kt., yra lietuviamsskaudesnë nei, tarkim, vokieèiams ar lenkams,jau nekalbant apie skandinavus. Is-Prof.RomualdasGRIGASLietuvosMA narys korespondentasVirginijos VALUCKIENËS nuotr.gijos ir jos modernizavimo pastangø stygiusir pan.). Tariant iðkilaus mûsø politinëssociologijos atstovo prof. VaiduèioLaurëno þodþiais, lietuviø tauta yra iki paðaknøpaliesta delokalizacijos traumos...8 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1