genomo - Vilniaus universitetas

12VI a. Japonijos valdovø kapavietëserasti batai ið metalolakðtø, iðraiþyti ámantriais ornamentais.Net dabar karaliðkiejipalikuonysceremonijø metuavi ornamentais iðraiþytàmediná apavà.Senovëje taip pat buvoavima odiniais ir medþiaginiaisbatais. ApieVIII a. buvo pradëta avëtiðiaudiniais batais, atveþtaisið Kinijos. Vëliaujie virto ðiaudiniais sandalais,labiau pritaikytaisprie Japonijos klimato.Ðiaudiniai sandalaipagaminti ið suvytøðiaudø, jie lengvi,lankstûs ir pigûs. Tad senovëjejais daþniausiai avëjokariai, darbininkaibei paprastiþmonës. Vëlesnistobulesnisvariantasyra dabarvisamepasaulyje3avimø pliaþobasuèiø prototipas.Ðis variantas buvo ávairiø rûðiø,vienai ið jø padams buvo naudojamasbambuko pluoðtas, oðonai aptraukti oda, pakulnyje– metalinë smaigtis. Kitiems variantamsbuvo bûdingos keistosformos ir puoðnus dizainas.Labai ádomø apavà avëjobudistø vienuoliai – tai staèiakampioformos medþio lentelëssu dviem medinëmis kaladëlëmisapaèioje ir odiniais dirþeliaisvirðuje – savotiðkasNeáprastastradicinisjaponø apavasklumpiø prototipas. Tokiu apavuJaponijoje buvo avima X a.ir jis liko populiarus iki ðiol.Ypatinga apavo dalis –kojinës su atskirtu nykðèiu.Jos pritaikytos mûvëtikartu su ásispiriamupliaþo tipo apavu.Kai kurios kojinësyra guminiaispadais irjomis galimamûvëti be batø.Tokios kojinës-bataineslysta,o atskirti kojønykðèiai leidþiapëdai geriau prisitaikytivaikðtantnelygiomisvietomis.Net dabarjaponøstatybininkaiavi tokiu apavu.Ðiuolaikinëje Japonijojepaplito vakarietiðkas apavas,taèiau tradicija namuosevaikðèioti basiems iðliko. Todëlbuvo sukurtos specialiosmokyklinës ðlepetës, kuriomisvaikai persiauna atëjæá mokyklà.Pagal uþsieniospaudà parengëAntaninaBANELYTË1. Tagetomis buvo avimadirbant ryþiø laukuose ikiAntrojo pasaulinio karo ir pojo. Paveikslëlyje parodytostagetos vadinamos oaði2. Fuka-gutsu – tai apavas,pagamintas ið suvytø mieþiøðiaudø, vaikðtant po sniegàjis apsaugo nuo drëgmës irðalèio3. Geta – jie taukði vaikðtant,bet yra mëgstamiPradëti restauruotitrijø profesoriø Birþiðkøgimtieji namaiJuozas ELEKÐISGydytojas Antanas Birþiðka, po studijø atsisakæs pasiûlymodirbti moksliná-praktiná darbà Maskvoje, atvyko á tolimàÞemaitijos miestelá Viekðnius. Toks pasirinkimas nebuvo atsitiktinis.Èia jau veikë viena seniausiø vaistiniø Þemaitijoje(seniau ásteigta tik Palangos vaistinë), dël aktyvios knygneðiøveiklos daugiau nei pusë þmoniø buvo raðtingi, ðiaip þmonësbuvo maþiau uþguiti. Vyskupas Motiejus Valanèius yrasakæs, kad Þemaitijos parapijose visur moterys á baþnyèiàateidavo juodai ir pilkai apsirengusios, tik Viekðniuose moterysper pamaldas þydëte þydëjo savo ryðkiai iðaustais ir iðsiuvinëtaisapdarais ir skarelëmis. Panaðiai yra pasakiusi ir garsimuzikologë Zita Kelmickaitë. Jos teigimu, renkant tautosakàÞemaitijoje, lengviau bûdavo prakalbinti akmená nei þmogø.Viekðniuose þmonës be dideliø atsikalbëjimø ne tik moterys,bet ir vyrai padainuodavo senoviniø dainø. Taigi á tokià aplinkàatvyko jaunas gydytojas su þmona muzike.Gydytojas pagarsëjo ne tik sugebëjimu gydyti, bendrautisu þmonëmis, bet ir tuo, kad visi trys jo sûnûs tapo garsiaisLietuvos profesoriais. Iki ðiol dar në viena ðeima nëra turëjusitrijø profesoriø. Mykolas – Vasario 16-osios akto signataras,vienas ið jo autoriø, Vaclovas – bibliografijos mûsø ðalyjepradininkas, Viktoras – naujoviø matematikoje ieðkojæsprofesorius. Mykolas savo lëðomis tëviðkëje pastatë ir padovanojovisuomenei Sveikatos namus. Ðiuose kiek modernizuotuosenamuose tebepriiminëjami pacientai iki ðiol.Gydytojos Auðrelës Gurauskaitës rûpesèiu miestelyje pastatytaspaminklas Birþiðkoms – tëvams ir trims sûnums. Taiyra pirmas ir kol kas vienintelis toks paminklas ðalyje.Deja, iki ðiol akis badë namas, kuriame gimë ir augo trysgarsûs profesoriai. Sovietmeèiu namas buvo visai suþalotas:ið vienaaukðèio pastato su verandële jis paverstas dviaukðèiuketurkampiu. Vos atgavus nepriklausomybæ, pradëta rûpintisgydytojo statyto namo restauravimu. Tai buvo ámanoma,nes vietiniai meistrai ið pagarbos gydytojui iðlaikë vidauskonstrukcijas, ðonuose net stogo elementus. Buvo likæ ir kaikuriø dokumentø, nuotraukø. Beje, buvo saugomas gydytojoir sûnaus profesoriaus Mykolo atminimas prie Sveikatosnamø. Meistrai ant marmurinës lentos, kad èia yra gydytojoAntano Birþiðkos Sveikatos namai, ásigudrino metalinæ lentàprikalti tik virðuje ir taip, kad jà buvo galima pakelti ir pamatytitikràjá uþraðà. Tai daþnai buvo demonstruojama net gana aukðtiemssovietø pareigûnams. Namø restauravimas, gaila, uþtruko,nes namas sovietmeèiu nebuvo saugomø paminkløsàraðe, atgimimo metu paskubom já átraukus neáforminti reikiamidokumentai. Trûko ir lëðø. Gydytojai Auðrelei Gurauskaiteiteko eiti ir eiti „kryþiaus kelius“. Galima pasidþiaugti,kad Kultûros ministerija pagaliau skyrë tam pinigø. Namuiremontuoti konkursà laimëjo UAB „Telðiø meistrai“.Restauravus Birþiðkø namus, Viekðniai taps unikaliu sveikatosir kitø paminklø centru. Èia yra jau minëti prof. MykoloBirþiðkos statyti Sveikatos namai, vienos seniausiø ÞemaitijojeJuozo Aleksandravièiaus vaistinës muziejus, kurio pastatà visuomeneipadovanojo jo duktë Zofija, namà restauravus pradësveikti ir Birþiðkø muziejus. Viekðniuose, beje, yra ir aviacijospradininko Lietuvoje Griðkevièiaus muziejus. Svajojama apiemalûno muziejø, nes yra senovinis unikalus mûrinis pastatas.Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 17