genomo - Vilniaus universitetas

kilmëyra stabilios ir, savo ruoþtu, veikia klimatà,augmenijà, gyvûnijà bei jø gyvenimosàlygas.Gamtinës ypatybës sudarë Lietuvosteritorijos gyventojø aplinkà ir buvo svarbusveiksnys, lemiantis gyvensenà, ûkioir kultûros raidà. Toks poveikis iðryðkëjanuo neolito, ypaè vëlyvojo, pleèiantis gamybiniamûkiui ir didëjant gyventojøsëslumui. Tai liudija anksèiau iðvardytøþemëlapiø, ypaè apibendrinanèiø gamtiniøypatybiø kompleksà (klimato, fizinioir geografinio rajonavimo), panaðumassu archeologiniais, lietuviø kalbostarmiø ir Lietuvos teritorijos etniniø srièiøþemëlapiais.Stabilios þmoniø gyvenamos aplinkos,drauge jø gyvensenos, mitybos sàlygosgalëjo turëti átakos ir jø antropofiziologinëmsypatybëms.druomenëse susidariusiø kultûriniø sàlygø.Gali bûti, kad vyrø ir moterø reprodukcijossëkmë priklausë nuo socialiniostatuso (hipergamija). Paþymëtina, kadið keliø Lietuvos ir Lenkijos (Zedmaro kultûra)ankstyvojo (6500/6300-5600/5400ND) ir viduriniojo (5600/5400-4400/4300ND) išskirti tokie patys, kaip ir mezolito,mtDNR haplotipai (1 pav.). Detalesnë vëlyvojoneolito (4400/4300-3500 ND) Lietuvos,Lenkijos, Latvijos ir Estijos antropologinësmedþiagos analizë atskleidëatrankos ir datavimo problemas bei parodë,kad kol kas neatmestina ir vietinëvirvelinës keramikos þmoniø kilmës hipotezë:palyginti su ankstesniais palaidojimais,tik nedaug kraniometriniø duomenøvarijuoja statistiðkai patikimai. Todëlmanytina, kad Ðiaurës Lenkijos ir RytøBaltijos kraðtø akmens amþiaus populiacijosdël gamtinës izoliacijos iðsaugojodaug pirmøjø poledyniniø populiacijø poþymiø.Tik tarp bronzos amþiaus individø(Kirsna-Turlojiðkës) rastos kitokios (T2,H) mtDNR haplogrupës (1 pav.). Paþymëtina,kad “tikrøjø” neolitiniø kultûrø atstovø(linijinës-juostinës keramikos) senovinësDNR tyrimai rodo dominavus bûtentðiuos mtDNR haplotipus (2 pav.). Visdëlto per visà mezolità ir neolità gyventojønegalëjo bûti daug (keli tûkstanèiaiþmoniø), todël populiacijose tikëtinas intensyvusgenø dreifas. Tik atsiradus technologijoms,leidþianèioms miðkø zonojeplëtotis lydiminei þemdirbystei (geleþiesa. – po 2500 ND), tapo galimas spartesnispopuliacijos augimas.Migracijø atspindþiaidviejø tûkstantmeèiø Lietuvosantropologinëje medþiagojeMA n. e. prof.habil. dr.GintautasÈESNYSkiø Rytuose ir Pietuose. Taigi aukðtaièiaiir þemaièiai formavosi ðiek tiek skirtinguantropologiniu pagrindu.Antrajame tûkstantmetyje arba vëlyvaisiaisviduramþiais iðsikristalizavo 8poþymiø kompleksai, labai artimi ir neturintyskokio nors ryðkesnio arealo, iðsibarstækaip mozaika. Tai rodo nesenusgenetinius ávykius – nepasibaigusiàmetizacijà. Ið tikrøjø tai aiðkintinaLietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës susidarymuir jos átaka populiacijø struktûrai.Viena vertus, valstybë apsaugojobesiformuojanèià lietuviø tautà nuoþymesnës svetimøjø priemaiðos. Antravertus, Lietuvos valstybë buvo visø baltiðkøgenèiø traukos centras, gelbstintisnuo kalavijuoèiø ir kryþiuoèiø agresijos.Pirmiausia á Lietuvà bëgo prûsaiir jotvingiai, paskui – kurðiai ir þiemgaliai,o latgaliai formaliai áëjo á LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës sudëtá. Taigividuramþiø lietuviø genø fondas formavosibeveik ið visø vakarinës baltøarealo pusës genèiø. Ðis vyksmas irmatyti ið mozaikiðko kraniologiniø poþymiøpasiskirstymo. Dabar konsolidacijosprocesai gali bûti jau toli paþengædël tûkstantmeèio pabaigos migracijø.Apie tai bylotø faktas, kad dabartiniailietuviai priklauso vienam VidurioEuropos odontologiniam tipui.Pirmojo tûkstantmeèio arba geleþiesamþiaus kraniologinës medþiagos analizëparodë, kad yra keturi poþymiø kompleksai:hipermorfinis pailgagalvis siauraveidis,gracilø pailgagalvis siauraveidis,ypaè hipermorfinis pailgagalvis plaèiaveidisir apskritagalvis ðiek tiek plokðtokoveido. Per pirmàjá tûkstm. ðiø tipøarealai kito: ið pradþiø nuo Ðventosios áVakarus dominavo I tipas, to arealo vakarinëjedalyje buvo II tipo, o PietryèiøLietuvoje – III ir IV tipø miðinys. IlgainiuiIV tipas iðnyko, III tipas pasislinko iki Dubysos,o besitraukdamas I tipas nubloðkëprie jûros II tipà. Etniðkai I tipas sietinassu þemaièiais, II – su kurðiais ir prûsais,III – su jotvingiais ir aukðtaièiais. Aiðkigyventojø slinktis ið rytø, dabartinësBaltarusijos, kuri tuo metu buvo baltiðka.Procesas greièiausiai vyko dël spaudimo,kurá patyrë rytiniø baltø gentys, veikiamosdidþiojo tautø kraustymosi ávy-Lietuvos apgyvendinimas –poledyninës imigracijos arindoeuropietizacijospadarinys?Prof.habil. dr.AlgirdasGIRININKASSprendþiant Lietuvos gyventojø kilmësir bendresnius – baltø etnogenezësklausimus, neiðvengiamai susiduriamasu dar platesne – indoeuropieèiøkalbinio giminingumo susidarymoproblema. Á ðià problemà paþvelkimenaujausiø archeologiniø ir genetiniø tyrimøduomenimis.Vëlyvojo paleolito laikotarpiu á atsitraukianèioledyno paliktus plotus ið Vakarøir Pietvakariø Europos – Franco-Cantabria teritorijos – ir Pietø, PietryèiøEuropos – Alpiø-Karpatø kalnynø irDnepro-Dono baseinø – á ðiauræ patraukëðiaurës elniø medþiotojai. Vakarø irPietvakariø Europos gyventojai, kuriepriskiriami Hamburgo, Federmeserio,Bromës, Arensburgo kultûroms, bei Vidurioir Rytø Europos gyventojai, kuriepriskiriami Centrinës ir Rytø EuroposGraveto kultûroms, turëjo didelës átakosSvidrø kultûros susidarymui jau betarpiðkaiLietuvos teritorijoje. Palyginus ðiødienø lietuviø populiacijos (KasperavièiûtëD.,Kuèinskas V. 2004) ir minëtøjøkultûriniø grupiø mtDNR sekø grupes,matyti, kad ir vëlyvojo paleolito kultûrinësegrupëse, ir ðiø dienø populiacijosevyrauja H, U, I, J, T, grupës ir jø pogrupiai.Tai leidþia teigti, kad ðiø dienøgyventojø populiacija yra glaudþiai su-Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1 35