genomo - Vilniaus universitetas

sudarytas pirmas Kurðiø mariø gyvûnijosrûðiø sàraðas. Bûdamas parazitologas,L. Ðydatas daug dëmesio skyrëKurðiø mariø þuvø ir paukðèiø parazitøtyrimams. Rastos ir apraðytos naujos digeniniøsiurbikiø, þuvø kaspinuoèiø rûðys,iðskirtos penkios mokslininko vardupavadintos parazitiniø kirmëliø gentys,dvi naujos ðeimos. Dvi tais metaisatrastos ir apraðytos gruþliø kaspinuoèiørûðys pavadintos Kawia rosittensisSzidat, 1937 m. (sin. Bothrioscolex rossittensis,Szidat 1937) ir Khawia baltica,Szidat 1942 metais. Ðie pavadinimai galiojaiki ðiol. Tik þinant L. Ðydato nerijojepraleistà gyvenimo tarpsná ir svarbà jogyvenime, lengva suprasti, kodël rûðiespavadinimui pasirinktas Rasytës kaimeliovietovardis. Mokslininko ir jam talkinanèiosþmonos kruopðèiø tyrimø dëkaiðtirti naujai rastø digeniniø siurbikiøgyvenimo ciklai, nustatyti moliuskai –tarpiniai ðeimininkai, jø apsikrëtimas digeniniøsiurbikiø cistomis, apraðyti kitiparazitiniø kirmëliø taksonomijos ir biologijosklausimai. Greta ðiø problemøinstituto darbuotojai taip pat dirbo prieAistmariø ligos fenomeno.Ne maþiau svarbûs ir kitø mokslininkødarbai. H. Ðmidtas-Rysas atlikoKurðmariø vandenø zooplanktono rûðinësávairovës sezoninës kaitos, o A.Vileris (A. Willer) – svarbiausiø lagûnoshidrologiniø sàlygø tyrimus. Pastarasismokslininkas paskelbë gretinamuosiuspietryèiø Baltijos lagûnø klasifikacijosprincipus, savo ir kitø kolegø tyrimøduomenis, apraðë bendrà kintanèiospratakios lagûnos vandens poveiká gyviemsorganizmams (vëþiagyviams irþuvims). Ichtiologas ið Berlyno Þuvininkystësinstituto G. Marë (G. Marre) paskelbëKurðiø mariø stintø ir starkiø ekologijostyrimus bei teikë rekomendacijøtausojanèiai þvejybai. Be ðiø mokslininkødarbø neiðsiverèia në viena iðsamesnëðiandienos Kurðiø mariø gyvûnijosir þuvø parazitø tyrimø studija.Ðiame Kurðiø mariø tyrimø etape sudarytifaunos sàraðai, apraðyti gamtiniaifenomenai labai svarbûs tiriant ilgalaikiusXX a. aplinkos ir faunos pokyèius.Ðie tyrimai sutapo su vyraujanèiais hidrobiologiniaisir sistematikos tyrimais Vokietijoje.Darbai skelbti svarbiausiuoseVokietijos moksliniuose þurnaluose, dalis– Karaliauèiaus universiteto fizikiniøir ekonomijos mokslø draugijos seminarømedþiagoje: Schriften der Physikalischökonomischen Gesselschaft zuKönigsberg (Pr.). Karaliauèiaus universitetozoologijos instituto zoologijos muziejujetaip pat kaupti reti gamtos pavyzdþiai.Nukelta á 36 p.Atkelta ið 19 p.Tirpstantis Arktikos ledas ir globalusjûros lygio kilimasMaþëjantis jûros ledo plotas yra svarbiausiastiesioginis klimato kaitos indikatorius.Per pastaruosius 30 metø jûros ledoplotai Arktikoje sumaþëjo maþdaug8 proc., arba apytiksliai vienu milijonukvadratiniø kilometrø.Ðis procesas visspartëja, prognozuojama, kad 10–50proc. ledo ploto iðtirps iki 2100 metø. Kaikurie modeliai rodo, kad iki to laiko vasaromisledas gali beveik visiðkai iðtirpti.Grenlandijos ledyninis skydas yradidþiausias ledo masyvas Arktikoje. Jisnuo 1979 iki 2002 metø sumaþëjo apie16 proc. – tai teritorija, plotu prilygstantiÐvedijai. Ledyno pavirðinio tirpimo rekordasbuvo uþfiksuotas 2002 m., kaitirpstantys ledynø pavirðiai buvo pastebëtinet 2000 m aukðtyje. Ledynø tirpimasstabtelëjo tik 1992 m., iðsiverþus Pinatubougnikalniui.Pasaulinis jûros lygis per pastaruosius20 m. pakilo apie 8 centimetrus. Pirminësprieþastys – terminis vandens tûrio padidëjimasdël vandens áðilimo ir sausumosledo tirpimas. Todël numatoma, kad perXXI ðimtmetá jûros lygis gali pakilti nuo 10iki 90 centimetrø, o pats kilimas vyks geometrineprogresija. Yra prognostiniø modeliø,kurie rodo, kad Grenlandijos ledynasgali ir visiðkai iðtirpti, dël to vandenynolygis pakiltø 7 metrais.Jûros ledo iðplitimas lemia jûrinësnavigacijos galimybes bei gamtiniø iðtekliøeksploatacijos sàlygas kontinentiniameðelfe. O tai savo ruoþtu padidinsekologiniø katastrofø, avariniø naftosnuotekø rizikà.Klimato kitimas praeityjeKlimatas Þemëje visada kito dël astronominiøprieþasèiø – ypaè dël Þemëspadëties Saulës atþvilgiu. Trumpalaikiusklimato pokyèius sàlygoja vulkanø iðsiverþimai(Pinatubo vulkano Filipinuose1991 m.) ar oro masiø cirkuliacijos pakitimai(El Ninjo 1997–1998 m.).Klimato svyravimø kreivë poledynmeèiuKlimatoPoledynmeèiu per pastaruosius 10tûkst. metø yra buvæ laikotarpiø, kai temperatûrabuvo 2 laipsniais aukðtesnë neguXX amþiuje.Tyrinëjant Jûkono eþerø nuosëdø deguoniesizotopinæ sudëtá nustatyta, kadAleutø þemø slëgiø sritis (apimanti Aliaskosálankà) poledynmetyje ne kartà keitësavo pozicijà. Pagal paleoklimatiniusduomenis holoceno pradþia buvo ðilta irsausa. Prieð 10–9 tûkst. m. staigiai kilovandens lygis eþeruose – tai rodo padidëjusákrituliø kieká. Prieð 7500–4500 m.eþerø lygis buvo palyginti stabilus, penkiaismetrais þemiau dabartinio lygio. Tuometu Aleutø þemø slëgiø sritis (AÞSS) buvotoliau á Vakarus nei dabar. Tarp 4500–3500 m. AÞSS sustiprëjo arba pasislinkoá Rytus. Ðiuo laikotarpiu padidëjo drëgnumas,pakilo eþerø lygis, prasidëjo intensyvuskalnø ledynø augimas.AÞSS atsitraukë á rytus tarp 3000–2000 metø. Taip pat spartûs AÞSS pokyèiaiuþfiksuoti prieð 1200 ir prieð 400 metø,tai atitinka Maþojo ledyninio periodoávykius: bûtent ðiais laikotarpiais iðaugdavokalnø ledynø lieþuviai. Pastebëta,kad klimato pokyèiai per pastaruosius2000 m. buvo daþnesni nei ankstesniaisholoceno periodais.Klimato pokyèius Arktikoje iliustruojair kalnø ledynø formavimosi istorija. Pavyzdþiui,aukðèiausio Kanados kalno –Logano ledyno græþiniai atskleidþia ledokaupimosi laikotarpá nuo 5000 arba net30 000 m. praeityje iki dabarties. Ðis ledynas– tai kertinë vieta, kuri rodo Aleutø þemoslëgio srities (AÞSS) „kelioniø marðrutus“.Paskutinysis pokytis uþfiksuotas1840 m. ir beveik sutampa su Maþojo ledyninioperiodo pabaiga. Kitas þymus klimatinisávykis – 800 m.e. metai, Europosviduramþiø ðiltëjimo pradþia. Ádomu, kadminëtieji klimato pokyèiai buvo labai spartûs– ávyko per kelerius metus.Klimato svyravimai pastaràjá tûkstantmetáArktikoje buvo pakankamai iðraiðkingi.Pavyzdþiui, liepos mënesio vidutiniøtemperatûrø svyravimai Inuvike, nustatytipagal medþiø rieviøanalizæ, aiðkiai atspindividuramþiø paðiltëjimà(1200–1300 m.e. metai).Po to buvo Maþasis ledyninisperiodas, pasibaigæsmaþdaug prieð 100metø. Per pastaruosius100 metø Vakarø Arktikojevidutinë metinë orotemperatûra pakilo 1,5 0 C.30 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 1