MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...

MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos
Tyrimų duomenimis, Lietuvoje traumas patiria, nuo jų miršta daug
daugiau vaikų, nei kitose išsivysčiusiose Europos šalyse (Sethi et al., 2000).
Lietuvos sveikatos programoje 1997–2010 m. tarp kitų priemonių yra
numatyta: „Iki 2010 m. sumažinti traumatizmo atvejų, invalidumo ir
mirtingumo nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičių 30 proc.“ Šioje
programoje ypač pabrėžiamas vaikų traumatizmo ir mirštamumo dėl
traumų mažinimas. Nagrinėjant vaikų ir paauglių pagrindines mirties
dėl sužalojimų priežastis (eismo įvykių traumas, skendimą ir nudegimus)
pastebėta, kad viena dažniausių vaikų iki 14 metų mirties priežasčių yra
skendimas (Strukčinskienė ir kt., 2002).
Vaikai priklauso didesnei rizikos grupei. Mažas vaikas gali nuskęsti net
ir seklioje vietoje ir per labai trumpą laiką, nes vaiko fizinės galimybės
kur kas mažesnės nei suaugusio žmogaus. Vaikai mažiau patyrę, todėl
dažnai negeba įvertinti rizikos, yra smalsūs ir linkę išbandyti tai, kas nauja.
Vyresni – 10–14 metų vaikai, gavę iš tėvų šiek tiek daugiau laisvės, yra
linkę elgtis rizikingai, todėl taip pat dažnai nukenčia.
Nelaimingų atsitikimų vandenyje statistika skaudi ir pamokanti.
XX a. 7-ąjį dešimtmetį kasmet vidutiniškai nuskendo 475 žmonės
(tarp jų 93 vaikai), 8-ąjį dešimtmetį – 385 žmonės (tarp jų 93 vaikai),
XXI a. pradžioje kasmet vidutiniškai nuskendo 372 žmonės) (1 pav.).
Ypač skaudūs vaikų mirties atvejai dėl įvairių sužalojimų.
Retrospektyvinėje 1970–2000 m. analizėje nustatyta (Strukčinskienė
ir kt., 2002), kad per šį laikotarpį iš viso mirė apie 13 tūkstančių vaikų
1 pav. Nuskendusių žmonių skaičiaus kaita (100 tūkst. gyventojų)
(1991–2005 m. Lietuvos statistika)
--- 11 ---