MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...

MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos
6 pav. Motyvų, skatinančių mokinius lankyti baseiną, skirstinys procentais
Buvo mėginta nustatyti, kokia moksleivių tėvų praktinė plaukimo patirtis,
ar jie pritaria plaukimo pamokoms. Išnagrinėjus tyrimo rezultatus,
galima teigti, kad didžioji dauguma ketvirtų klasių moksleivių tėvai moka
plaukti.
Domėtasi, ar mokinių tėvai nori, kad jų vaikai lankytų plaukimo pamokas.
Nustatyta, kad didžioji dauguma mokinių (89,1 proc. mergaičių ir 86 proc.
berniukų) manė tėvus norint, kad jie lankytų plaukimo pamokas.
Kai kurie tyrėjai nustatė, kad pagrindinė mokymo judėti forma – bendros
tėvų ir vaikų kūno kultūros pratybos. Asmeninis tėvų pavyzdys taip
pat yra pagrindinė paskata mokytis. Didelio dėmesio sulaukia pačių tėvų
fizinė veikla, nes, įvaldę tam tikrus judesių įgūdžius, tėvai patys gali perteikti
pradines žinias savo vaikui (Сычев и др., 2004).
Mokslininkų tyrimai rodo, kad dažnai pradinukų fizinis aktyvumas
yra reikšmingai susijęs su jų tėvų aktyvumo lygius (Armstrong, 1997).
Apklausos duomenys rodo, kad vaikai, deja, mažai kalbasi su tėvais apie
jų sportinę veiklą praeityje. 52,5 proc. mergaičių ir 42,7 proc. berniukų
nežino, ar jų tėtis ir atitinkamai 50,5 proc. ir 44,2 proc. respondentų
nežino, ar jų mama lankė plaukimo pratybas. 16,8 proc. mergaičių mamų
ir 21,3 proc. tėvų lankė plaukimo pratybas, berniukų − atitinkamai 24,4 proc.
ir 27,6 proc.
--- 27 ---