MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...
MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...
MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>MOKYMAS</strong> <strong>PLAUKTI</strong>: <strong>realijos</strong> <strong>ir</strong> <strong>perspektyvos</strong><br />
masės tenka tik 221 cm 2 odos pav<strong>ir</strong>šiaus. 1 g vandens masei pašildyti 1°C<br />
suvartojama 4 kartus daugiau šilumos nei sušildyti orą.<br />
Ikimokyklinio amžiaus vaikų oda plonesnė, jos kapiliarų tinklas platesnis,<br />
netobuli termoreguliacijos procesai. Vaiko kūnas turi mažesnį poodinį<br />
riebalų sluoksnį (suaugusio žmogaus 1 kg masės tenka 200–250 g, o ikimokyklinio<br />
amžiaus vaikų – 90 g). Todėl <strong>ir</strong> šilumos jie atiduoda daugiau<br />
negu vyresni vaikai ar suaugusieji. Maudymosi <strong>ir</strong> plaukimo pratybų laiką<br />
reikia tolydžio ilginti, darant intensyvius pratimus <strong>ir</strong> žaidžiant judriuosius<br />
žaidimus. Sistemingai maudantis žmogus išsiugdo savybę prisitaikyti prie<br />
sparčių temperatūros svyravimų. Šaltas vanduo, veikdamas termoreguliaciją<br />
<strong>ir</strong> su ja susijusią medžiagų apykaitą, spartina kraujotaką. Žmogus pripranta<br />
ilgesnį laiką būti žemesnės temperatūros aplinkoje. Odos <strong>ir</strong> kūno<br />
temperatūra vandenyje krinta mažiau, greičiau pakyla išsimaudžius, organizmas<br />
prisitaiko prie temperatūros pokyčių.<br />
Stimuliuoja kvėpavimo sistemą. Vandenyje kūną veikia padidėjęs<br />
slėgis. Vandens slėgis tolygiai pasisk<strong>ir</strong>sto po visą kūną. Kuo giliau neriama,<br />
tuo didesnis vandens spaudimas. Žmogus vandenyje kelių metrų gylyje<br />
jaučia spaudimą į ausų būgnelius. Gebėjimas išlaikyti didelį vandens<br />
spaudimą yra tren<strong>ir</strong>uojamas. Gerai tren<strong>ir</strong>uoti žmonės gali pasinerti į kelių<br />
dešimčių metrų gylį <strong>ir</strong> netgi giliau.<br />
Padidėjęs slėgis sunkina įkvėpimą, tačiau skatina gilų iškvėpimą.<br />
Įkvėpiama trumpą laiką vandens pav<strong>ir</strong>šiuje, o iškvepiama po vandeniu. Visa<br />
tai stimuliuoja kvėpavimo sistemos vystymąsi – stiprėja kvėpuojamieji raumenys,<br />
didėja krūtinės ląsta, jos paslankumas <strong>ir</strong> gyvybinis plaučių tūris.<br />
Plaukiant deguonies gaminama ne tiek, kiek reikalaujama, todėl organizmas<br />
didesnę dalį energijos gauna iš anaerobinės apykaitos šaltinių.<br />
Plaukiant susidariusi deguonies stoka kompensuojama po fizinio krūvio<br />
dažnesniu <strong>ir</strong> gilesniu kvėpavimu. Dėl plaukimo tren<strong>ir</strong>uotės didėja plaučių<br />
gyvybinė talpa, minutinė kraujo apytaka, deguonies difuzinė talpa, hemoglobino<br />
kiekis, raumenų kapi liarizacija, gerėja <strong>ir</strong> kiti rodikliai. Plaukiant<br />
nugalima vandens spaudimo jėga, todėl vystosi krūtinės raumenys, gerėja<br />
visų kvėpavimo organų darbas. Plau kiant kvėpavimas yra sudėtingesnis<br />
nei normaliomis sąlygomis, nes iškvepiama į vandenį. Todėl plaukimas yra<br />
puiki priemonė tren<strong>ir</strong>uoti kvėpavimo aparato raumenis. Gilus <strong>ir</strong> ritmiškas<br />
kvėpavimas didina gyvybinį plaučių tūrį. Sportuojančių vaikų plaučių ventiliacija<br />
20–30 proc. didesnė negu nesportuojančių.<br />
Masažuoja. Vandens slėgis į kūno pav<strong>ir</strong>šių, odą glostantis aptekančio<br />
vandens poveikis yra puikus, natūralus masažas, teigiamai veikiantis tiek<br />
--- 17 ---