MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...
MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...
MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>MOKYMAS</strong> <strong>PLAUKTI</strong>: <strong>realijos</strong> <strong>ir</strong> <strong>perspektyvos</strong><br />
dažniausiai sveikos mo ters kraujospūdis yra normalus, t. y. 120/70 ar<br />
110/70 mmHg. Plaukiodamos būsimos mamos išvengia padidėjusio arterinio<br />
kraujospūdžio, kuris skatina kojų venų plėtimąsi. Fiziniai pratimai<br />
<strong>ir</strong> plūduriavimas vandenyje silpnina šį reiškinį.<br />
Nėštumo metu ypač svarbi yra optimali būsimos mamos š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong><br />
kraujagyslių sistemos veikla. Nėščiosios pulso dažnis kiek padidėja, nes<br />
kraujas iš mamos kūno per placentą keliauja kūdikiui, taip aprūpina<br />
kūdikį deguonimi <strong>ir</strong> reikalingomis maisto medžiagomis. Nustatyta, kad<br />
nėščių moterų, atliekančių fizinius pratimus vandenyje, š<strong>ir</strong>dies ritmas<br />
20 k./min. yra mažesnis, negu sportuojant salėje. Sporto salėje atliekant<br />
fizinius pratimus, moterų š<strong>ir</strong>dies susitraukimų dažnis (toliau ŠSD) yra<br />
maždaug 140 k./min., tačiau jis gali būti <strong>ir</strong> didesnis – 150–160 k./min.<br />
Didesnis ŠSD tinka toms moterims, kurios aktyviai judėjo prieš nėštumą<br />
<strong>ir</strong> jo metu (http://pregnancy.about.com).<br />
Plaukiojant dėl vandens pasipriešinimo <strong>ir</strong> padidėjusio slėgio nėščiosios<br />
kūnas pajaučia masažuojamąjį vandens poveikį, dėl to gerėja kraujo apytaka,<br />
o dėl didesnio fizinio krūvio gerėja ištvermė, didėja fizinis pajėgumas.<br />
Reguliariai mankštinantis, galima išvengti š<strong>ir</strong>dies <strong>ir</strong> kraujagyslių ligų rizikos,<br />
nutukimo. Judant vandenyje nėščios moterys du kartus daugiau suvartoja<br />
energijos, negu eidamos. Būsimos mamos vaikščiodamos 30 min. suvartoja<br />
135 kcal, o plaukdamos tą patį laiką – 260 kcal (Tolcerson, 2007).<br />
J. S. Robledo (1999) nuomone, būsimos mamos gali plaukioti visą<br />
nėštumo laikotarpį. P<strong>ir</strong>mą nėštumo trimestrą nėščiajai patartina plaukioti<br />
20 min. kiekvieną dieną. Tai mažina rytinį pykinimą <strong>ir</strong> suteikia energijos<br />
visai dienai. Antrą nėštumo trimestrą taip pat rekomenduojama plaukioti,<br />
nes vanduo teigiamai veikia nėščios moters sąnarius <strong>ir</strong> raiščius, mažėja<br />
traumų tikimybė. Trečiame trimestre moterys gali plaukioti, tik reikėtų<br />
patogesnių maudymosi kostiumų, kurie nevaržytų judesių.<br />
Ne visos nėščiosios gali mankštintis. Tai priklauso nuo gyvenimo<br />
būdo, fizinės būklės, noro judėti <strong>ir</strong> nuo sveikatos būklės. Prieš pradedant<br />
mankštintis geriausia pasitarti su gydytoju. Plaukimo pratybos vandenyje<br />
būsimoms mamoms yra naudingos ne tik jų fizinei, bet <strong>ir</strong> psichinei sveikatai.<br />
J. Grigonienės 2006 m. atlikta apklausa parodė, kad nėščiosios gerai<br />
jaučiasi atlikdamos pratimus vandenyje, pratybos gerina savijautą, suteikia<br />
žvalumo, kelia nuotaiką ypač kai pratybų metu skamba muzika.<br />
Nėščiosioms rekomenduojami įva<strong>ir</strong>ūs plaukimo būdai (Routi et al., 1998).<br />
Plaukimas krūtine patartinas kaip lengvas <strong>ir</strong> kūną atpalaiduojantis plaukimo<br />
būdas. Jis ypač rekomenduojamas per trečią trimestrą. Plaukiant<br />
--- 70 ---
Change language