MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos - Lietuvos sporto ...

MOKYMAS PLAUKTI: realijos ir perspektyvos
• prasta vaikų priežiūra;
• svaigalų vartojimas;
• mažųjų laivų eksploatavimo taisyklių pažeidimas;
• saugaus elgesio žvejojant taisyklių pažeidimas;
• neatsargus elgesys ant užšalusių vandens telkinių.
Žinant, kaip svarbu mokėti plaukti, šių gebėjimų reikia pradėti mokyti
jau jaunesniajame mokykliniame amžiuje. Specialistų nuomone, ne tik
svarbu mokyti mažylius nebijoti vandens, tačiau ir būti atsargiems bei tinkamai
elgtis vandenyje. Taip pat labai svarbu įdiegti suaugusiesiems, kad
vaikų prie vandens be priežiūros palikti negalima.
1.3. Plaukimas – fizinio ugdymo ir sveikatos stiprinimo priemonė
Problema. Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šalies vaikų sveikata
tolydžio prastėja. Atlikti bendrojo lavinimo mokyklų mokinių sveikatos tyrimai
parodė, kad kasmet mažėja pirmos sveikatos grupės, t. y. sveikiausių, vaikų:
1992 m. tokių vaikų buvo 56,8 proc., 1995 m. – 53,5 proc., 2000 m. – 46,3 proc.,
2002 m. – 42,4 proc. Jau į pradinę klasę ateina tik trečdalis visiškai sveikų
vaikų, kiti turi regos, judėjimo aparato ir kitokių sutrikimų, kai kurie serga
neurotinėmis, lėtinėmis ligomis.
Respublikinio mitybos centro duomenimis, šalyje 48,5 proc. vyrų ir
39,7 proc. moterų turi antsvorį. Per didelę kūno masę turi maždaug
8 proc. 3–7 metų Lietuvos vaikų.
Nustatyta, kad tarp mokinių sparčiai plinta žalingi įpročiai – rūkymas,
įvairių svaigalų vartojimas. Pavyzdžiui, 1994 m. rūkė 11,3 proc. berniukų
ir 3,6 proc. mergaičių, o 2002 m. rūkė jau 23,6 proc. berniukų ir 14,6
proc. mergaičių. Tai reiškia, kad rūkančių berniukų padaugėjo daugiau
negu dvigubai, o mergaičių – net keturis kartus. 2005 m. atlikus Lietuvos
didžiųjų miestų vidurinių mokyklų mokinių fizinio aktyvumo tyrimą nustatyta,
kad:
• daugumos 5–11 klasių mergaičių (90 proc.) ir berniukų (80 proc.)
kasdieninio fizinio aktyvumo intensyvumas, dažnis ir trukmė neatitinka
Pasaulinės sveikatos organizacijos sveikatą stiprinančio fizinio
aktyvumo rekomendacijų (2003). Didžiosios daugumos Lietuvos
mokinių fizinis pasyvumas yra sveikatos rizikos veiksnys;
• teiginiui „Mokykloje skiriama pakankamai dėmesio fiziniam aktyvumui“
iš dalies pritaria 31,5 proc. moksleivių, su šiuo teiginiu nesutinka
– 33,5 proc.
--- 14 ---