Handbook on European non-discrimination law - European Court of ...
Handbook on European non-discrimination law - European Court of ...
Handbook on European non-discrimination law - European Court of ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Diskriminacijos kategorijos ir gynybos priem<strong>on</strong>ės<br />
Paprastai šia nuostata galėtų būti remiamasi nepriimant asmens eiti pareigų, kurios,<br />
kaip manoma, iš tam tikro amžiaus asmenų arba negalią turinčių asmenų reikalautų<br />
per daug fizinių pastangų. Šiuo atžvilgiu Direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje valstybėms<br />
narėms leidžiama aiškiai netaikyti jos nuostatų ginkluotosioms pajėgoms. Nors Lyčių<br />
lygybės direktyvoje (nauja redakcija) šios nuostatos nėra, įvertinti, kaip ji galėtų<br />
veikti, galima išnagrinėjus dvi su diskriminacija dėl lyties ir ginkluotosiomis pajėgomis<br />
susijusias bylas. Šios bylos nagrinėtos pagal Vienodo požiūrio direktyvos 2 straipsnio<br />
2 dalį, kuriame numatyta „tikru pr<strong>of</strong>esiniu reikalavimu“ pagrįsta gynybą, kurią dabar<br />
galima rasti Lyčių lygybės direktyvos (nauja redakcija) 14 straipsnio 2 dalyje.<br />
Pavyzdys. Sirdar byloje skundo pateikėja dirbo vyriausiąja virėja komandosų<br />
dalinyje. Sumažinus karines išlaidas ir nustačius komandosų daliniams „sąveikos“<br />
principą, ji buvo atleista 75 . Pagal „sąveikos“ principą buvo būtina, kad, stokojant<br />
žm<strong>on</strong>ių, kiekvienas asmuo sugebėtų atlikti kovinę funkciją. ETT sutiko,<br />
kad, siekiant užtikrinti kovos veiksmingumą, sudaryti komandosų dalinius tik iš<br />
vyrų buvo pateisinama, taigi moterys į sąveikos principo taikymo sritį nepateko,<br />
nes komandosai sudarė nedideles specializuotas pajėgas, kurios paprastai<br />
patenka į pirmąją visų puolimų bangą. ETT nustatė, kad siekiant tikslo užtikrinti<br />
kovos veiksmingumą ši taisyklė buvo būtina.<br />
Pavyzdys. Kreil byloje skundo pateikėja bandė gauti inžinieriaus elektriko darbą<br />
ginkluotosiose pajėgose 76 . Tačiau ją atsisakyta priimti į šias pareigas, nes moterims<br />
buvo draudžiama eiti bet kokias su ginklų naudojimu susijusias karines<br />
pareigas. Moterys galėjo būti priimamos tik į ginkluotųjų pajėgų medicininę ir<br />
muzikos tarnybas. ETT nustatė, kad ši išimtis buvo pernelyg plati, nes taikyta<br />
beveik visoms karinėms pareigybėms vien dėl to, kad užimant tas pareigybes<br />
moterims kada nors galėjo tekti panaudoti ginklą. Bet koks pateisinimas turėtų<br />
būti glaudžiau susijęs su įprastinėmis k<strong>on</strong>krečių pareigybių funkcijomis. Vyriausybės<br />
pateikto pateisinimo įtikimumu taip pat abejota ir dėl to, kad eidamos tas<br />
pareigas, kurias moterys galėjo užimti, jos vis vien privalėjo išklausyti pagrindinį<br />
ginklų naudojimo kursą savigynos ar kitų asmenų gynybos tikslais. Taigi priem<strong>on</strong>ė<br />
nebuvo proporcinga ja siekiamam tikslui. Be to, moterys ir vyrai neturėtų<br />
būti skiriami remiantis tuo, kad moterims reikia didesnės apsaugos, nebent tas<br />
skirtumas būtų susijęs su moterų aplinkybėms būdingais veiksniais, kaip antai<br />
apsaugos būtinybe nėštumo metu.<br />
75 1999 m. spalio 26 d. ETT sprendimas Sirdar prieš The Army Board ir Secretary <strong>of</strong> State for Defence,<br />
C-273/97, Rink. [1999] I-7403.<br />
76 2000 m. sausio 11 d. ETT sprendimas Kreil prieš Bundesrepublik Deutschland, C-285/98, Rink. [2000] I-69.<br />
49
Change language