LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje210L e onas Griniuslengvai manipuliuoja dezinformatoriai. Beto, dalis žmonių išsivysčiusiose šalyse maistągauna nemokamai, todėl jiems ne visada aiškiGMO technologijų nauda. Tarkim, žmonėslabai aiškiai supranta gydomąjį vaistųpoveikį sveikatai, bet visai nesuvokia, kaipGMO pritaikymas žemės ūkyje galėtų juosapsaugoti nuo mirties.Netylant ginčams dėl GMO technologijų,pastarųjų šalininkai argumentuoja, kad kurtiir plėtoti GMO yra etiškai pateisinama, nesGMO, nesukeldami jokių neigiamų pasekmiųaplinkai ar visuomenei, gali padėti išmaitintialkanus vaikus. Tuo pačiu, jie teigia, kad vystytitokius GMO, kurie neduos nieko gero irnet gali numarinti alkanus vaikus yra etiškainepateisinama, kaip ir tokių GMO, kurie,neįvertinus ilgalaikių pasekmių aplinkai, galėtųpaskatinti super piktžolių atsiradimą.Remiantis šiais argumentais, etiška, teisingair tikslinga yra kurti tokius GMO, kurie padėsefektyviau panaudoti ariamą žemę, teiksmaisto medžiagas ir vitaminus nusilpusiemsžmonėms, sumažins sintetinių chemikalų panaudojimąžemės ūkyje. Toliau bus pateikiamikeli specifiniai visuomenės nuomonės dėlGMO technologijų taikymo pavyzdžiai.2.2.1. Mums nereikia jūsų FrankenšteinomaistoGenetiškai modifikuoto maisto priešininkai,remdamiesi Mary Shelley novelėsherojumi Frankenšteinu, dažnai jį pavadinaFrankenmaistu. Šį terminą 1992 metaisNew York Times žurnalui rašytame laiške,atsakydamas į JAV Maisto ir Vaistų Administracijossprendimą leisti kompanijomsprekiauti genetiškai modifikuotu maistu,pirmasis panaudojo Bostono koledžo anglųkalbos profesorius Paul Lewis. TerminasFrankenmaistas tapo europiečių karo šūkiuJAV – ES kare dėl laisvos prekybos žemėsūkio produktais.Kai kas argumentuoja, kad pasaulyjemaisto yra daugiau nei reikia ir problemąkelia ne gamyba, o paskirstymas. Šios nuomonėsšalininkai tarsi netiesiogiai užsimena,jog žmonėms nederėtų siūlyti potencialaipavojingo maisto. Teigti jį esant pavojinguleidžia prielaida, kad genetinės modifikacijosgali turėti nenumatytų pasekmių tiekpatiems modifikuotiems organizmams, tiekjuos supančiai aplinkai.Tačiau, kai kurie mokslininkai, pavyzdžiuiHenry I. Miller iš Stanfordo Hooverinstituto ir Gregory Conko iš konkuruojančiovalstybinio instituto pateikia argumentuotusįrodymus, kad rekombinantinėsDNR suliejimo metu modifikuotas maistasnepasižymi jokiais papildomais specialiaispavojais, priešingai – gali pagerinti milijonųžmonių visame pasaulyje gyvenimą.Specialios GMO ir GM maisto saugausnaudojimo problemos bus aptariamos atskirai.Taip pat ir visuomenės požiūris į GMOtrijose skirtingose pasaulio valstybėse: Lietuvoje,JAV ir Jungtinėje Karalystėje. Lietuvabuvo pasirinkta kaip šalis, kurioje parašytaši studija, JAV – kaip pasaulio biotechnologijoslyderė, Jungtinė Karalystė (JK) – kaipbiotechnologijos lyderė Europoje.Situacija JK akcentuotina dar ir dė to,kad britai pasižymi sveiku protu ir sugebajį taikyti visose gyvenimo srityse, įskaitantir biotechnologiją. Jų mokslo bendruomenėnevengia visuomeninių debatų, o ekspertųnuomonės yra ypatingai vertinamos sprendžiantsudėtingus GMO klausimus.2.2.2. Požiūris į GMO LietuvojeGenetiškai modifikuotų organizmų(GMO) panaudojimas mūsų šalyje yra apibrėžtasLietuvos Respublikos Vyriausybėsnutarime „Dėl Aukštųjų technologijų plėtrosprogramos patvirtinimo“ (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_