LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje354Daumantas Mat u l i sembrionas – tai dar ne žmogus. Pagrindiniaitaip manančių argumentai:1. Apie 80 procentų apvaisintų kiaušinėliųnesiimplantuoja moters gimdoje – tadnėštumas neprasideda;2. Jokia specifinės ląstelės transformacija įplacentą ir embrioną neįvyksta kol ląstelėnepasidalina keletą kartų;3. Egzistuoja tikimybė, jog embrionas dargali skilti į du identiškus dvynius – todėlnėra tikslu ankstesnįjį embrioną manytiesant žmogumi;4. Atskirais atvejais du embrionai gali susijungtiį vieną ir išsivystyti normalusžmogus – šis reiškinys įrodytas genetiniomozaikizmo tyrimais;5. Embrionas nejaučia skausmo, nes dar neturinervinių audinių, kurie susiformuojatik vėlesnėse vystymosi stadijose.Vadovaujantis šiais teiginiais, žmogausembriono naudojimas kamieninės ląstelės sukūrimuinegali būti tapatinamas su žmogausnužudymu. Netgi priešingai – tokiu atvejuembrionų naudojimas gali atnešti didelę naudąžmonijai ir visuomenei plačiąja prasme.1984 metais Jungtinėje Karalystėje išleistasWarnock Report primygtinai siūlė etinępagarbos žmogaus embrionui politiką, reikalavosuteikti jam Anglijos įstatymais saugomąspecialų statusą. Tai būtų reiškę, jog embrionainiekuomet nebus naudojami įprastiemstyrimams. Vis dėlto, tas pats dokumentas teigė,jog skirtumas tarp žmogaus ir jo embrionoyra toks didelis, jog tarp eilučių buvo galimaišskaityti – „tikslas pateisina priemones, jei taipadeda kitiems žmonėms“.Akivaizdu, jog daug paprasčiau moraliniaiaspektai būtų sprendžiami suaugusiožmogaus kamieninės ląstelės panaudojimoatveju. Pastarasis galėtų būti ir ne mažiauefektyvus, jei moksliniai tyrimai būtų daugiaufinansuojami.Artėjant prie išvados, nors šiuo metu realiaiterapijoje taikomi kur kas paprastesnimetodai, tokie kaip kaulų smegenų čiulpųpersodinimas, negalima nepabrėžti daugžadančios kamieninės ląstelės rolės įvairiųsusirgimų gydymo ir organų persodinimoprocedūrose ateityje.3.5. Situacija LietuvojeApmaudu, kad Lietuvos biomedicininiaiir biotechnologiniai tyrimai, lyginant su kitomisSkandinavijos šalimis, tebėra embrionostadijoje. Sovietų Sąjungos laikais tyrimaibuvo daromi slaptai, o Nepriklausomybėsmetais tapo beveik nefinansuojami ir taipvisai visuomenės pamiršti.Kaip nurodo ScanBalt analizė (www.scanbalt.org) [2], Medicon Slėnyje, apimančiamedidesniąją Kopenhagą (apie 3 milijonusgyventojų), kasmet biotechnologijaifinansuoti yra skiriama 530 milijonų eurų,daktaro laipsnį įgyja apie 680 diplomantų,o jo interneto svetainėje nurodoma daugiaunei 320 biotechnologinių kompanijų (http://www.mediconvalley.com/CompaniesInstitutions/ListProfiles).Tuo tarpu visa Lietuva, turėdama panašųgyventojų skaičių, kasmet skiria 8 milijonųeurų biotechnologijai finansuoti, daktarolaipsnį apsigina vos 25 jaunieji mokslininkai.Lietuvoje veikia tik 7 biotechnologinėskompanijos, kuriose dirba 129 T/V [3] srityjebesispecializuojantys mokslininkai.Medicon Slėnis – tai puikiai integruotųmokslinių tyrimų ir komercializacijos pastogė.Tuo tarpu Vilniaus Mokslo ir Technologijųparkas tebėra projektavimo stadijoje.Lietuvoje veikia dvi privačios, moderniusgenetinės inžinerijos metodus taikančios beipalyginti reikšmingą ekonomikos dalį užimančiąprodukciją (apie 20 milijonų eurųper metus) gaminančios biotechnologijoskompanijos: UAB Fermentas ir UAB SicorBiotech. Bendroji biotechnologijos Lietuvos