LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje238L e onas Griniusprodukcijai. Keletas vegetatyvinio ir reprodukciniodauginimosi metodų buvo naudojaminorint nustatyti sumodeliuotą kenkėjųir konkurencijos poveikį Brassica linijoms,apimant lapų ilgio ir daigų aukščio matavimusdėl kenkėjų ir biomasės matavimus dėlkonkurencijos. Atliekant šalinimo tyrimus,B. rapa lapų dydžiu reagavo mažai, tuo tarpuB. napus ir F1 hibridas reagavo neigiamai.Brassica rapa reagavo padidėjusia biomase,bet B. napus ir hibridas į lapų šalinimą reagavoneigiamai.Lapų pašalinimas sėklaskiltės stadijojeturėjo didesnį poveikį F1 hibrido biomasei,palyginus su rapsais B. napus, nors didelioskirtumo tarp tų rūšių sėklų skaičiaus nebuvo.Daug konkurencinių eksperimentų parodė,kad anksti išdygstantys hibridų daigailabiau panašūs į B. rapa rūšies reprodukcinessavybes. Kenkėjų ir konkurencijos įtakojamashibridinių augalų vystymasis yra blogesnisir gali potencialiai sumažinti jų atparumąišlikti lauko sąlygomis. Tačiau, esanttransgenų pernašai iš vienos rūšies į kitą,hibridų dinamika gali žymiai pasikeisti, norstuo pačiu padidėtų ir genų pernašos rizika išgenetiškai modifikuoto rapso į giminingaslaukines rūšis.Neseniai Campbell&Snow (2007) išspausdinovėlyvos kartos hibridų, o ne pirminėshibridizacijos tiesioginių produktųnaudojimu pagrįstą mokslinį darbą. Jie pateikėįžvalgų kultūrinių ir laukinių augalų hibridizacijospoveikio įvertinimą, tyrinėdamipažangių hibridinių genotipų elgesį realauslauko sąlygomis. Tiksliau, jie naudojo geraiišstudijuotą sistemą, sudarytą iš laukiniųridikėlių (Raphanus raphanistrum) rūšių irtrečios kartos hibridus tarp R. raphanistrumir R. sativus.Pasirodo, kad gamtoje hibridai tarp kultūriniųir laukinių augalų yra pakeitę natūraliasR. raphanistrum populiacijas visoje Kalifornijoje(Hedge. 2006). Campbell&Snowpradėjo šį eksperimentą Mičigane, 2002metais pasodindami tris F1 hibrido ir trislaukinio R. Raphanistrum populiacijas. Laikuibėgant populiacijoms buvo suteikiamossumodeliuotos agrokultūrinės priežiūros irnatūralios aplinkos sąlygos.Kai susiformavo F3 karta, norint ištirtikonkurencijos poveikį gyvenimo istorijossavybėms bei vaisingumui, motininės rūšysir hibridai buvo auginami pusiau natūraliojeaplinkoje skirtingu augalų tankiu. Augalaibuvo auginami (1) vieni, (2) su vidine biotipokonkurencija (t.y. R. raphanistrum priešR. raphanistrum) ar (3) su išorine biotipokonkurencija (t.y. R. raphanistrum prieš F3hibridus).Naudojant paprastą analitinį traktavimą,pagrindinis šio didelio eksperimento atradimasbuvo tai, kad auginami vieni, laukiniaiaugalai formavo daugiau hibridų, todėl bendrashibridų prisitaikomumo laipsnis, esantkonkurencijos sąlygoms, didėjo. Taigi, augalo-augalokonkurencijos sąlygomis galimapadidinti evoliucinį hibridizacijos poveikįbei sukelti kultūrinių alelių atėjimą (pernešimą)į laukines populiacijas. Kaip pažymėjoCampbell&Snow, kultūrinių genų išsilaikymaspiktžolių populiacijose taip pat priklausonuo pažangių kartų hibridų konkurencingumoaugant šalia jų laukinių giminaičių, otaip pat ir nuo kitų piktžolių rūšių.Pagrindinis eksperimentinis įrodymasdemonstruoja galimybę, kad kultūriniai xlaukiniai hibridai galėtų sėkmingai augtirealios aplinkos sąlygomis. Tuo pačiu jis akcentuoja,kad genų judėjimas tarp tokių organizmųgali būti kiek dažnesnis nei tikėtasi.Nors apsaugą prieš tam tikrą biotinį ar abiotinįstresą suteikiantis transgenas galėtų būtitraktuojamas kaip selektyvus pranašumasnatūralioje aplinkoje, svarbu nepamiršti, kadselekcijos jėga ir kryptis tokiais atvejais galilabai priklausyti nuo situacijos. Pavyzdžiui,transgenas, kuris lemia atsparumą tam tikrai