LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje246L e onas Griniustūkstantmečius. Tai natūralus procesas. Pavyzdžiui,mokslininkai kuria transgeniniusaugalus, naudodami vieną iš modernių technologijų– įterpdami naujus genus į gamtojepaplitusią dirvos bakteriją, vadinamą Agrobacteriumtumefaciens. Tai labai naudinga,nes naudojant šią bakteriją, galima panaudotinatūraliai vykstančią horizontalią genųpernašą, įkeliant genus į augalų DNR.Vertėtų įsigilinti – kodėl vyrauja nuomonė,kad siekti pagerinti maisto produktų savybesyra neetiška? Juk daug amoraliau yramilijonus nekaltų žmonių pasmerkti badui.2.8.3. GMO potencialiai keliamas pavojusIš esmės, joks poveikis žmogaus sveikataiar aplinkai negali nebūti pavojingas – įskaitantmedicininį gydymą, aprūpinant miestusgeriamu vandeniu ir energija, statant socialiniusbūstus socialiai remtinoms visuomenėsgrupėms. Visais šiais atvejais galimi pavojaisumažinami iki saugai priimtinų ribų. Tačiauiš tiesų visiškai nepavojinga veikla tiesiogneįmanoma.Reikia užduoti klausimą, ar šiuo metužinome kokius nors pavojaus ar žalos įrodymus,išskyrus tuos tradicinės žemdirbystėsmetodu užaugintus ir pagamintus produktus?Nėra tvirtų įrodymų, kad toks maistasar aplinka yra nors kiek saugesni už tradiciniubūdu išaugintus augalus ar pagamintąmaistą.Įprasto genetinio kryžminimo metu,siekiant išvesti norimus palikuonis, sumaišomidaugybė dviejų (ar daugiau) organizmųgenų. Daugelio atskirų genų tarpusaviofunkcinė sąveika nėra žinoma. Pavyzdžiui,įprasto genetinio kryžminimo metu sąveikaujavieno augalo 40 000 su kito augalo tiekpat 40 000 genų. Tuo tarpu, taikant genų inžinerijosmetodą, sumaišomi tik 1–10 genų,kurių savybės žinomos, su 40 000 genų augalo-recipientogenome. Suprantama, jokiatechnologija negali užtikrinti nuliniopavojaus. Net taikant tradicinius genetiniokryžminimo metodus, gali išryškėti kai kuriosnepageidaujamos savybės. Pavyzdžiui,daug žmonių yra alergiški kviečiams. Visdėlto, daugiau kaip per 10 000 metų žmonijapasiekė svarių biologijos laimėjimų žemdirbystėje.Analogiškai, atsižvelgiant į pesticidų keliamąpavojų, reikia įvertinti naudą, kai GMaugalas reikalauja mažiau pesticidų. Antra,reikia įvertinti ar GM augalo keliama rizikayra žinoma ar nežinoma, ar yra didelė keliamopavojaus pasireiškimo tikimybė. Šiuoatveju reikia analizuoti tuos galimus pavojus,kurie taikant genų inžinerijos metodą,gali būti sumažinti.Nederėtų pamiršti apie GM maisto teikiamąnaudą. Pavyzdžiui, jei mes pagerintumemaistinę ryžių sudėtį, sumažindami sergamumąregėjimo sutrikimo ligomis, kokiąriziką mes norėtume prisiimti, kad išspręstumešią sveikatingumo problemą? Nagrinėjantgenų inžinerijos klausimus, labai dažnaipamirštama atkreipti dėmesį į pavojų sumažinimogalimybes bei didžiulius teigiamussocialinius poslinkius visuomenėje, kuriuosgali užtikrinti GM sėklų naudojimas. Tik kaivisos minėtos aplinkybės svarstomos kartusu GMO potecialiai keliamu pavojumi, galimanustatyti kokio laipsnio rizika mumspriimtina.2.8.4. GM augalų atsparumas herbicidamsir pesticidams: galimybė sumažinticheminių medžiagų naudojimą žemėsūkyjePastaruoju metu daugiausiai diskusijųkyla dėl pesticidų panaudojimo sumažėjimo,tai atvejai, kuomet genų inžinerijos pagalbaį augalus įterpiami genai, leidžiantys augaluigaminti biologiškai aktyvius insekticidus,pavyzdžiui Bacillus thuringiensis toksiną.