LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos LietuvojeG e n etiškai modi f i k u ot i org a n i z m a iženklinti maisto produktus, kurių sudėtyjerandama GM medžiagų.L. A. Malone nurodo, kad atvežtame ištų regionų, kuriuose su herbicidams atspariaisGM rapsais buvo atliekami lauko bandymai,parduotuvėse įsigytame meduje PCRmetodu aptikti transgeninės DNR pėdsakai(remiantis Žemės draugų atlikta studija).Taikant jautrią ELISA technologiją medaus,paimto JK iš avilio netoli herbicidams atspariųžydinčių GM rapsų, tyrimų metu atrastasnaujas už atsparumą kanamicinui atsakingas(MAFF studija) baltymas. Paimtuose medausmėginiuose beliko nustatyti tikrąsiasgenetinės medžiagos koncentracijas (w:w).Nors savo sudėtyje turintis GMO medusnegali būti atestuotas organiniu, L. A. Malonepabrėžia, kad organinės bitininkystėstaisyklėse į GM augalus atsižvelgiama toligražu ne visada. Galbūt problemą būtų galimaišspręsti, laikant avilius atokiau nuo GMaugalų. L. A. Malone pabrėžia, jog aviliaiprivalo būti laikomi mažiausiai 3 km atstumunuo netradiciniais metodais auginamųžemės ūkio augalų pasėlių.Daugeliu atvejų naujai susintetinti baltymaiir GM augalai pasižymi labai nežymiutiesioginiu poveikiu bitėms. Todėl L. A. Maloneremiasi eksperimentiniais įrodymais,kad Bt kukurūzai, kuriais maitinosi bitės(tiek lervos, tiek suaugėlio stadijos), neįtakojojų paplitimo. L. A. Malone taip pat pažymi,kad ekspresuojantys cisteino proteazėsinhibitorių ir chitinazę rapsai taip pat nesukėlėjokio poveikio bitėms.Iš kitos pusės, L. A. Malone pabrėžia,kad bičių mirštamumą keliomis dienomisanksčiau lemia bičių maiste didelėmis koncentracijomisnaudojami kai kurie serinoproteazės inhibitoriai, tačiau to paties inhibitoriausmažos koncentracijos neturi jokiopoveikio bičių išgyvenamumui.2.6.4. Ar GMO gali kelti pavojų aplinkai,pvz. sąlygoti superpiktžolių atsiradimą?Nėra abejonių, kad pasaulis, kuriame gyvename,būtų visiškai kitoks, jei tinkamų augalosavybių išryškinimui kelis tūkstantmečiusnebūtų vykdomas selektyvus kryžminimas,o taip pat ir neseniai atrasta galimybėatskirus genus perkelti iš vienos rūšies į kitą.Jei mums reikėtų grįžti prie natūralios žemdirbystės,iš anksto atrinktų vaisių ir daržovių,pasaulis galėtų išmaitinti tik nedidelędalį žmonių, nes pastaruoju metu smarkiaisumažėjo augalinių pasėlių derliai. Vis dėlto,atliekant manipuliacijas su genomais egzistuojaekologiniai pavojai.Didžiausia tikimybė, kad kryžminio apdulkinimometu genetiškai modifikuotoaugalo atsparumas herbicidams gali būtiperduotas piktžolei. Agronomai žino, kaddaugelis piktžolių ir kai kurie augalai perilgą laikotarpį sugeba įgyti atsparumą kaikuriems herbicidams natūralios selekcijos irevoliucijos procese. Šiuo metu dar neaišku,ar perduotas ir įgytas atsparumas herbicidamstinkamesnis genų inžinerijos atveju,lyginant jį su atsparumu įgytu natūralios atrankosmetu.Nežiūrint kokį kovos su piktžolėmis metodąnaudojame, išgyvenusios piktžolės tampaatsparios tam metodui ir todėl vadinamossuper-piktžolėmis. Pavyzdys – medvilnėslaukuose auganti sidabralapė šunvyšnė(silver leafed nightshade). Prieš pradedanttaikyti herbicidus, sidabralapės šunvyšnėsgajumas buvo problema – ūkininkai turėjopurenti žemę bei šias piktžoles išravėti porąkartų per sezoną. Pradėjus naudoti herbicidus,atsparios piktžolės atmainos pradėjoatauginėti. Tas pats galioja ir visais kitaisherbicidų naudojimo atvejais. Atsparumasherbicidams – įsisenėjusi problema, kuriossprendimui atrandami vis naujesni herbicidai,nežiūrint kokią technologiją naudo-235