LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje562Da l i u s Misi ū nasvimas vykdomas fiksuojant juos biomasėje,perdirbant į mažiau bioaktyvias metalųatmainas, pavyzdžiui metalo sulfidus, dezoksikuojant– šiame procese naudojami gamtiniaiorganizmai (mikroorganizmai, augalai,gyvūnai). Pastarųjų dėka optimizuojamositin efektyvių sunkiųjų metalų šalinimo procesebiosorbentų savybės.Panašus sėkmingas inžinerijos patobulintųbiosorbentų atvejis yra metalus surišantys,ant ląstelės paviršiaus užnešamipeptidai. Jų struktūra ir funkcijos primenafitochelatinų, kurių pagalba suaktyvinamosmetalus chelatuojančios bei detoksikuojančiosmolekulės. Skirtingai nei gamtiniaimetalus surišantys peptidai, sukurtieji yrapranašesni savo gebėjimu surišti giminingussunkiuosius metalus.Be peptidų dar yra ir kita grupė giminingųmetalų surišėjų – specifikatorių, tai – baltymai– metaloreguliatoriai. Specifinė šiųbaltymų prigimtis – dar vienas pavyzdiniųgenetikos pasiekimų.atliekų mišinių asimiliacija sparčiai vystomadėl dar vienos svarios priežasties – siekiantdar labiau patobulinti kietųjų atliekų perdirbimą,kuriama alternatyvi atliekų deginimokoncepcija.Didinant fermentų struktūrų ir funkcijų,teršalų skaidymo mikroorganizmais būdųžinomumą, kuriamos palankios fermentų,o taip pat ir visos genetinės inžinerijos vystymuisisąlygos. Kontrolės mechanizmas irfermentų savybės naudojamos kryptingosmutagenezės, dažnai valdomos fermentųstruktūros modeliavimo kompiuterio pagalbaprincipu.Vystymosi pasiekimai „saikingų modifikacijų“kontekste yra esminiai optimizuojantbioskaidymo metodikas. Genomo maišymotarp skirtingų rūšių pasiekimai suteikia galimybęvienos rūšies ribose taikyti skirtinguskeitimo ir maišymo metodus, daro neabejotinaididelę įtaką naujų, kompleksinių teršalųmišinių remediacijoje veiksmingų mikrobųišradimui.5.2.5. Kietos atliekosKietosios atliekos – didelė mūsų vartotojiškosvisuomenės problema. Jų likvidavimasyra brangus ir reikalaujantis nuolatinėspriežiūros procesas. Kontrolė yra būtinasiekiant išvengti požeminių vandenų ir oroužterštumo.Didžioji dalis kietųjų atliekų yra sudarytosiš lengvai suardomų organinių medžiagų.Tad atlikus pirminę bioatliekų atranką, jaspūdant ar anaerobinės asimiliacijos būdu,galima jas perdirbti į vertingas žaliavas. Pastaruojumetu kūrimo ir kontrolės procesaiišgyveno svarbius vystymosi etapus.Dėl gebėjimo be papildomų, teršiančiųaplinką atliekų kompensuoti didelius kiekiusvertingųjų biogų ir aukštos kokybėsorganinių liekanų, sparti anaerobinė kietųjųatliekų asimiliacija sulaukia vis didėjančiovisuomenės pritarimo. Anaerobinė kietųjų5.3. Identifikavimas ir kontrolė5.3.1. Teršalų užfiksavimas ir kontrolėDaug biologinių metodų yra naudojamiteršalus rasti ir juos stebėti. Vieni tokių – biodavikliaiir imunotyrimai. Dauguma biodavikliųyra į mikroschemą įmontuotos biologiniųir elektroninių prietaisų kombinacijos.Biologinis komponentas gali būti fermentas,antikūnis, bakterijų kolonija, membrana,nervų receptorius ar net visas organizmas.Biologinius komponentus pritvirtinus prietam tikro pagrindo, yra stebima kaip kintajų savybės esant tam tikriems elektroniniu aroptiniu būdu fiksuojamiems aplinkos pasikeitimams.Tokiu būdu atliekami labai tikslūskiekybiniai taršos matavimai. Davikliaituri būti labai „išrankūs“, tai yra ypatingaijautrūs daugeliui skirtingų junginių rūšių.