Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje248L e onas Grinius2.10. LiteratūraAumaitre, A. 2004.Anim, Ital. J.; „Safety assessment and feeding valuefor pigs, poultry and ruminant animals of pest protected(Bt) plants and herbicide tolerant (glyphosate, glufosinate)plants: interpretation of experimental results observedworldwide on GM plants“. Sci. 3. p. 107–121.Berg, P.; Baltimore, D.; Brenner, S.; Roblin, R.O. III.;Singer, M.F. 1975.„Summary statement of the Asilomar Conference onrecombinant DNA molekules“. Proc. Nat. Acad. Sci. 1981–1984. USA 72.Burke, D. 2004.“GM food and crops: what went wrong in the UK?“EMBO Reports 5(5), p. 432–436.Catchpole, G. S.; Beckmann, M., Enot D. P.; MondheM.; Zywicki B.; Taylor J.; Hardy N.; Smith A.; King R. D.;Kell D. B.; Oliver Fiehn O.; Draper, J. 2005.“Hierarchical metabolomics demonstrates substantialcompositional similarity between genetically modifiedand conventional potato crops“. Proc. Natl. Acad. Sci. p.14458–14462. USA 102.Chen, Z. L.; Gu, H.; Li, Y.; Su, Y.; Wu, P.; Jiang, Z.;Ming, X.; Tian, J.; Pan, N.; Qu, L. 2003.“Safety assessment for genetically modified sweet pepperand tomato“. Toxicology 188. p. 297– 307.Cohen, S.; Chang, A.; Boyer, H.; Helling, R. 1973.„Construction of Biologically Functional BacterialPlasmids In Vitro“. Proc. Natl. Acad. Sci. p. 3240–3244.USA 70.Felicia Wu, F.; Miller, D. J.; Casman, E. A.; 2004.„The economic impact of Bt corn resulting from mycotoxinreduction“. Journal of Toxicology: Toxin Reviews23. p. 397–424.Hallman, W. K.; Hebden, W. C.; Aquino, H. L.; Cuite,C. L. & Lang, J. T. 2003.“Public perceptions of genetically modified foods: anational study of American knowledge and opinion“. RR–1003–004. New Brunswick, NJ: Cook College, Rutgers-TheState University of New Jersey, Food Policy Institute.Hallman, W. K.; Hebden, W. C.; Cuite, C. L.; Aquino,H. L & Lang, J. T. 2004.“Americans and GM food: knowledge, opinion and interestin 2004“. RR–1104–007. New Brunswick, NJ: CookCollege, Rutgers-The State University of New Jersey, FoodPolicy Institute.“International Service for the Acquisition of Agri-biotechApplications“, 2005.“Global biotech crop area continues to soar in 2005 afterdecade of commercialization“. http://www.seedtoday.com/articles/Global_Biotech_Crop_Area_Continues_to_Soar_in_2005_After_Decade_of_Commercialization_-30528.htmlKärenlampi, S. O.; Lehesranta, S. J. 2006.“Proteomic profiling and unintended effects in geneticallymodified crops“. http://www.isb.vt.edu/news/2006/news06.jan.htm#jan0603.Kasuga, M.; Miura, S.; Shinozaki, K.; Yamaguchi-Shinozaki,K. 2004.“A combination of the Arabidopsis DREB1A gene andstress-inducible rd29A promoter improved drought- andlow-temperature stress tolerance in tobacco by gene transfer“.Plant Cell Physiol. 45(3). p. 346–500.Nordlee, J. A.; Taylor, S. L.; Townsend, J.A.; Thomas, L.A.; Bush, R. K. 1996.“Identification of a brazil-nut allergen in transgenicsoybeans“. N. Engl. J. Med. p. 334, p. 688–692.Oh, S. J.; Song, S. I.; Kim, Y. S.; Jang, H. J.; Kim, S. Y.;Kim, M.; Kim, Y. K.; Nahm, B. H.; Kim, J. K. 2005.“Arabidopsis CBF3/DREB1A and ABF3 in transgenicrice increased tolerance to abiotic stress without stuntinggrowth“. Plant Physiol. 138(1). p. 341–51.Pellegrineschi, A.; Reynolds, M.; Pacheco, M.; Brito,R.M.; Almeraya, R.; Yamaguchi-Shinozaki, K.; Hoisington,D. 2004.“Stress-induced expression in wheat of the Arabidopsisthaliana DREB1A gene delays water stress symptomsunder greenhouse conditions“. Genome 47(3). p. 493–500.Prescott, V. E.. Campbell, P. M.; Moore, A .; Mattes,J.; Rothenberg M. E.; Foster, P. S.; Higgins, T. J. V.; Hogan,S. P. 2005.“Expression of bean-amylase inhibitor in peas resultsin altered structure and immunogenicity“. J. Agric. Food.Chem. 53. p. 9023–9030.Zhang, H. X.; Hodson, J. N.; Williams, J. P.; Blumwald,E. 2001.“Engineering salt-tolerant Brassica plants: characterizationof yield and seed oil quality in transgenic plantswith increased vacuolar sodium accumulation“. Proc. Natl.Acad. Sci. p. 12832–12836. USA 98.
Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje3. Biomediciniai tyrimai ir pramonė: biosauga iretikos normos493.1. Įvadas<strong>Biotechnologijos</strong> terminas pradėtas vartoti1970 metais, kuomet genetinės modifikacijosmetodika tapo labiau žinoma visuomenėje.Jau tada daugelis biotechnologiją tiesiog sutapatinosu genetine modifikacija, visai nesigilindamiį tai, jog ji apima ir daugelį kitų veiklųtokiose srityse kaip medicina bei aplinka [1].Šiame skyriuje bus nagrinėjamas genetinėsmodifikacijos objektas, ypatingą dėmesįskiriant etinėms ir saugos normoms.Ar genetinė modifikacija iš tiesų suteikiateisę keisti žmogiškąją prigimtį? Šią teisę neigiantivisuomenės dalis yra bekompromisiaigenų perkėlimo idėjos priešininkai. Yra keletasesminių priežasčių, kurios pagrindžiašios nuostatos atsiradimą. Pavyzdžiui, keletasarchaiškų religijų teigia, jog žmonių giminėyra nekintanti esybė, o jos prigimties esmėyra genai, todėl bet kokie genetiniai pakeitimaiją neišvengiamai iškraipo – deformuoja.Kiti gi mano, jog geno perkėlimas iš vienoorganizmo į kitą suardo sudėtingą gyvybinįaudinį ir pažeidžia gamtos pusiausvyrą. Darkitų nuomone, mirtingiesiems apskritai nevaliakištis į tokią sritį.Vis dėlto, daug didesnį nerimą kelia nepriešiškumas pačiai genetinei modifikacijai,bet nenuspėjamos geno perkėlimo pasekmės,bei organizmui – gavėjui keliama rizika. Štaikeletas su GMO susijusių rizikų:1. Naujai sukurti mikroorganizmai (ar organizmai)gali kelti pavojų žmonijai iraplinkai. Pavyzdžiui, naujos atmainos pasėliaigali būti akivaizdžiai kokybiškesniir nukonkuruoti kitas laukines rūšis;2. Genetiškai modifikuoti organizmai galibūti sąmoningai paskleidžiami piktybiniaistikslais. Pavyzdys – kuriami mikroorganizmaiar virusai specifinius biologinius skirtumusturinčiai žmonijos daliai sunaikinti.1975 metais JAV vykusioje konferencijojebuvo diskutuojama apie naujai besiformuojančiosmokslinių tyrimų krypties – genetinėsmodifikacijos – saugumo ir rizikosproblemas. Pristatyta eilė saugos priemonių,ypatingas dėmesys skirtas gaminamųrūšių suvaržymo politikai. Konferencijosdalyviai – mokslininkai sutiko savo moksliniuosetyrimuose taikyti visas įmanomas atsargumopriemones. Deja, GMO oponentaiiki šiol tebetvirtina, jog rengtoji konferencijatebuvo proga ir priemonė pademonstruoti,jog visuomenei keliama rizika mokslininkamsrūpi tik tiek, kiek tai siejasi su leidimotęsti mokslinius tyrimus su kuo mažesniaisapribojimais gavimu.Per pastaruosius 30 metų, daugybė saugumorekomendacijų tapo mažiau griežtos –buvo įrodyta, jog dauguma atvejų tikrasispavojus yra daug mažesnis, nei gali atrodyti.Vis dėlto, tokiose šalyse kaip JK su genųmodifikacijos technologija susijusios procedūrosiki šiol yra griežtai reglamentuotos.Pavyzdžiui, kiekviena GM darbus vykdantiorganizacija privalo įsteigti komitetą, kurisatstovautų nemokslinės visuomenės daliesinteresus, numatytų galimus rizikos faktorius,būtų atsakingas už apribojimų naujaiatsirandančioms tyrimų rūšims taikymą.Keletas reglamentų yra griežtesni, nei būtųįmanoma įsivaizduoti – JK dirbantys su GMorganizmais privalo užtikrinti, kad pastariejinepateks į aplinką.Gana dažnai GM technologijų oponentaireikalauja pateikti įrodymus, jog šios nėra