Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje216L e onas Grinius2.2.4. Didžiosios Britanijos (JK) požiūrisį GMOJK visuomenės požiūris į GMO plačiaiišnagrinėtas D. Burke (2004) apžvalgoje. Šisautorius 1989–1997 metų laikotarpiu vadovavoJK Naujų maisto produktų patarėjųkomitetui. Žemiau apžvelgsime keletą D.Burke darbo temų.D. Burke savo apžvalgoje nurodo, kadesminę įtaką JK vykusiuose GMO debatuoseturėjo žiniasklaida ir nevyriausybinės visuomeninėsorganizacijos (NVO). Britų dienraščiaiaršiai konkuruoja dėl didesnių tiražų.Skaitytojai, nors ir nelabai tikėdami, tačiausu malonumu skaito gąsdinančias istorijas, omokslininkai nesuvokia žiniasklaidoje skelbiamųstraipsnių. Visą tai sąlygoja neramumusmasinėse informacijos priemonėse.Puiki dovana žiniasklaidai buvo vengroÁrpád Pusztai 1998 metų rugpjūčio 10 dienąper televiziją, o vėliau 1999 metų vasario 12dieną per spaudos konferenciją JK ParalamentoŽemuosiuose Bendruomenių rūmuosepristatytas pranešimas, kuriame buvo teigiama,kad genetiškai modifikuotos bulvėspakenkė jomis šertoms žiurkėms. Vėliau šieduomenys buvo paskelbti recenzuojamamežurnale (Ewen and Pusztai, 1999), kuriuosKarališkoji draugija (1999) detaliai ištyrė irpareiškė, kad nerado jokių įtikinančių įrodymųdėl neigiamo GM bulvių poveikio. NorsPusztai pareiškimai dėl neigiamo GM bulviųpoveikio nebuvo paremti įrodymais (Chen,2003), daugelio to meto laikraščių antraštėskaitino skaitytojų vaizduotę. Žemiau pateikiamiosBurke (2004) surinktos žiniasklaidosreakcijos į Pusztai spaudos konferenciją:Ar mums gresia mutantų keliama rizika?Express on Sunday, 1999 metų vasario 21diena;Mokslininkų įspėjimas dėl GM augalųryšių su meningitu. Daily Mail, 1999 metųbalandžio 26 diena;Mokslininkų keliama baimė dėl GMmaisto, galinčio sukelti naujas alergijas.Express, 1999 metų balandžio 30 diena;Atskleidžiant GM maisto produktų baisumus.Express,1999 metų gegužės 12 diena;GMO žiedadulkės – mirties debesis drugeliams.Daily Mail, 1999 metų gegužės 20diena;GM kiauliena meniu sąraše. News of theWorld, 1999 metų gegužės 23 diena;GM maistas – rizika milijonams. Guardian,1999 metų gegužės 24 diena;GM maistas gąsdina pasaulį. Observer,1999 metų birželio 20 diena;Mėsa gali būti pavojingas Frankenšteinomaistas. Daily Mail, 1999 metų liepos 6 diena;M&S parduoda genetiškai modifikuotąFrankenšteino maistą. Independent on Sunday,1999 metų liepos 18 diena.2003 metų spalio 16 dieną, prieš paskelbiantlauko bandymų rezultatus, keliuoseBritų dienraščiuose pasirodė nemažaistraipsnių su antraštėmis, kurios akivaizdžiaibuvo skirtos paveikti visuomenės nuomonę,suteikti ją prieš GM. D. Burke (2004) nurodokelis tokių straipsnių antraščių pavyzdžius:Ar GM – naujas monstras? Daily Mail,2003 metų spalio 10 diena;Kaip klastojami GM eksperimentų rezultatai.Independent on Sunday, 2003 metųspalio 12 diena;GM augalų bandymų nesėkmė griaunaGM įrodymus. Independent on Sunday,2003 metų spalio 12 diena;Sulaikykite GM pasėlių plitimą (vedamasisstraipsnis). Independent on Sunday, 2003metų spalio 12 diena;Apynasris GM pasėliams – vabzdžiųtarša. Daily Telegraph, 2003 metų spalio 14diena;Naujų generacijų užteršimas. Daily Mail,2003 metų spalio 14 diena.
Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos LietuvojeG e n etiškai modi f i k u ot i org a n i z m a iNet ir po ataskaitos paskelbimo daugumadienraščių kartu su gautais rezultataispaskelbė ir komentarą apie genetinės modifikacijospabaigą Jungtinėje Karalystėje. Ištiesų, atliktų bandymų metu buvo tiriamasne GM augalų poveikis aplinkai, bet skirtingasnaudoto herbicido poveikis įvairių tipųpiktžolėms. Šių studijų rezultatai pateikti kitameskirsnyje.Daugelio to meto laikraščių priešiškumąstiprino NVO profesionaliai GMO tematikaorganizuotos diskusijos, įtaigus informacijosdiskutuojamais klausimais pateikimas žiniasklaidai.Būtent pastarosios organizacijos pasirodėbesą puikiai organizuotos, kryptingaiveikiančios ir konkrečių tikslų siekiančios,gerai finansuojamos struktūros. Jos žinojokaip pakeisti paprastą istoriją ir kaip gautąjąintrigą patraukliai pateikti žurnalistams. Jųtikslas buvo ne diskutuoti apie moksliniusfaktus ir duomenis, bet formuoti visuomenėsnuomonę, todėl bet kokios diskusijos negalėjoremtis ir nesirėmė įprasta moksline logika.NVO nesiekė rasti bendrai priimtiną sprendimą,bet norėjo įteigti vienintelę bekompromisęnuomonę. Pajutę bet kokį prieštaravimą,jie pereidavo prie kito klausimo, niekadanepripažindami savo neteisumo.D. Burke savo apžvalgoje pažymi, kadkritiškai mąstantys mokslininkai, priešingainegu NVO, žino kad mokslas ne visada galipateikti aiškias išvadas. Tuo požiūriu mokslinėsišvados niekada nebūna galutinės ir,lyginant jas su trumpais, aiškiais ir dažnainepagrįstais NVO tvirtinimais, moksliniaiteiginiai visuomenės disputuose dažniausiainebūna įspūdingi.Árpád Pusztai sukeltose diskusijosemokslinė bendruomenė nuolat užleisdavosavo pozicijas. Tuo tarpu, GMO priešininkaikone kasdien prasimanydavo vis naujų istorijųdienraščių vedamiesiems. Mokslininkai,neturėdami pakankamai laiko greitai reaguotiį vis naujus straipsnius, tegalėjo gintis.Galiausiai žiniasklaidos reakcija iššaukėiki tol neregėtai griežtą JK mokslo bendruomenėsatsaką. 2003 metais JK mokslininkaikartu su daugiau kaip 150 kitų pasaulio šaliųmokslininkų, įskaitant ir Nobelio premijoslaureatą, DNR gardelės struktūros atradėjąJames Watson, pasirašė laišką, kurį įteikėBritanijos Ministrui Pirmininkui Tony Blair,atkreipdami dėmesį į teigiamą biotechnologijospoveikį tradicinei žemdirbystei daugelyjepasaulio šalių.Šį laišką pasirašė tokie įžymūs mokslininkai,kaip Peter Raven (Missouri Botanikossodai), Ingo Potrykus (Auksinių ryžiųišradėjas), Gurdev Khush (legendinis ryžiųveislių kūrėjas ir pasaulio Maisto prizo laimėtojas),Florence Wambugu (knygos Afrika:kaip biotechnologija gali pagelbėti neturtingiemsir alkaniems autorius), CharlesArntzen (augalinės kilmės vakcinų išradėjas)ir Roger Beachy (Danforto Augalų mokslocentras St. Louis).Profesorius James Ochanda iš NairobioUniversiteto finansiškai parėmė minėtą laiškokampaniją, nes tikėjo, kad priešingai racionaliaialternatyvai, Europos biotechnologijospagrindas – ideologija. Afrikiečiams GMaugalų pasėliai yra nepamainomi kovoje subadu ir nepilnaverte mityba. Kol Europojevyksta diskusijos dėl tokios biotechnologijospanaudojimo galimybių, ji yra nepamainomaibūtina besivystančioms šalims, norintsėkmingai spręsti kai kurias mums (Afrikosvalstybėms) labai svarbias socialines problemas.JK ir kitose ES šalyse reikia skatinti GMaugalų pasėlių įteisinimą, taip kaip ir kiturpasaulyje, tvirtino Indijos <strong>Biotechnologijos</strong>mokymo ir ugdymo fondo atstovas, prof.Kameshwar Rao, taip pat finansiškai parėmęskampaniją. GM augalai padeda spręstižemės ūkio produkcijai ir maisto saugai padidėjusiusreikalavimus. Jie nekelia problemų,o priešingai – padeda jas spręsti.217