LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos LietuvojeA plinko s biot e c h nol o g i jaužterštumas diktuoja būtinybę ieškoti efektyviųsprendimų specifiniams teršalams:azotui, fosforo junginiams, sunkiesiems metalamsir chloruotiems junginiams šalinti.Naujieji metodai pagrįsti stacionarių įkrovųfiltruose ir bioreaktoriuose vykstančiais aerobiniais,anaerobiniais ir fizikiniais – cheminiaisprocesais, kurių pagalba kenksmingosmedžiagos ir mikrobai yra sulaikomi.Nuotekų valymo kaštai mažinami perdirbantatliekas į naudingus produktus – pavyzdžiui,penicilino gamybinės atliekos –grybelinė biomasė – efektyviai naudojamagyvūnams skirtų pašarų gamyboje, o daugelyjeanerobinių vandens valymo įrengimųgaminamos naudingos biodujos.5.2.2. Geriamas ir apdorotas vanduoVienas svarbiausių biotechnologijos uždavinių– vandens valymas pakartotiniamnaudojimui. Didėjant nuolatiniam žaliavųpanaudojimui, būtina pasirūpinti perdirbtųjųkokybe – ji turi atitikti vartotojų poreikius.Daugelyje pasaulio žemės ūkio regionų gyvulinėskilmės atliekos ir trąšų perteklius lemiaaukštą nitratų geriamajame vandenyje kiekį.Tik biotechnologinių metodų dėka, apdorojantvandenį, šie junginiai pašalinami iš vandensdar prieš šiam pasiekiant vartotojus.5.2.3. Oras ir dujų atliekosPradžioje pramoninės dujų atliekų perdirbimosistemos veikė pigių, kompostu pripildytų,kvapus šalinančių filtrų pagalba. Tokiųsistemų yra veikiančių iki šiol. Vis dėlto,lėtas apdorojimo greitis ir filtrų trumpaamžiškumastapo akstinu ieškoti efektyvesniųmetodų – taip išrasti ląstelių suspensijos irbiosrovių filtrų pagalba veikiantys dujų bioplautuvai;juose teršalai iš oro „išplaunami“juos suardant bioplautuvuose imobilizuotų,inertine medžiaga sujungtų ir maistinga plėveleapsaugotų, nuolat į prietaiso vidų tiekiamųmokroorganizmų pagalba. Procedūrossėkmė tiesiogiai priklauso nuo kruopščiai atliktosmikroorganizmų atrankos – duotuojuatveju efektyvūs gali būti tik teršalus asimiliuojantysmikroorganizmai. Tokio biofiltropagalba išgaunama reikiama išvalyto oro ardujų kokybė.5.2.4. Grunto ir dirvožemio priežiūraToksiški sunkieji metalai ir metaloidai,tokie kaip kadmis, arsenas, selenas, nuolatpatenka į aplinką. Dėl to yra būtina sukurtinebrangią, bet efektyvią ir nuoseklią metodiką,kurios dėka šios kenksmingos medžiagosbūtų šalinamos ir detoksikuojamos.Efektyvumu pasižymi jau komercializuotidirvožemio bei požeminių vandenųvalymo procesuose taikomi in situ ir ex situmetodai.Dirvožemio bioremediacija vis dažniautampa pigesne už fizinius metodus, jos produktainėra kenksmingi mineralizacijosatveju. Vis dėlto, šis darbas reikalauja dideliųlaiko sąnaudų bei riboja investicijų ir žemėspanaudojimą.In situ bioremediacijos taikymas yrair tikriausiai liks priklausomas nuo fiziniųdirvožemio parametrų, ypatingai – nuo jotransportavimo savybių.Bioremediacija, kuomet naudojami augalai,vadinama fitoremediacija. Sąlyginaiji yra nebrangi – metodai taikomi in situ,jiems naudojama saulės energija.Įmanomas ir kombinuotas augalų – bakterijųmetodas, kuomet panaudojamos suaugalo šaknimis „susijungusios“ bakterijos.Priklausomai nuo supančios aplinkos šaknysjas „išleidžia“ į aplinką. Tokios rizobakterijosgenetiškai modifikuojamos specialiaiteršalų skaidymui.Ateityje genetinė inžinerija gali būti naudojamapadidinto fitoskaidymo ir fitogarinimonaudingumo koeficiento augalams kurti.Sunkiųjų toksiškų metalų neutraliza-561