LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje244L e onas GriniusŠiuo metu, esant aiškiai priešingai ES aplinkosministrų nuomonei, EK turės atidžiaiapsvarstyti esamus teisinius ir moksliniusargumentus, kurie galėtų padėti išspręsti susidariusiąsituaciją.Žemės draugų Europoje p. Helen Holderprieš ES ministrų aplinkos ministrų balsavimąteigė: …balsavimas tiesiogiai atmetėPPO taisykles dėl GM produktų. Tai didelisbiotechnologijos pramonės ir jų draugų pralaimėjimasEuropos Komisijoje. Kiekvienašalis privalo turėti demokratinę teisę gintisavo šalies gyventojus ir aplinką.2.8 Rekomendacijos GMO ir GMmaisto saugiam naudojimui2000 metų kovo mėnesį mokslininkasBarun Mitra iš progresyvaus laisvos rinkosmokslinio instituto (Liberty institute) Indijojenusiuntė AgBioView ekspertams klausimusdėl biotechnologijos panaudojimožemės ūkyje, norėdamas gauti iš pastarųjųekspertų argumentuotus atsakymus. Jis sulaukėdaug atsakymų į užduotus klausimus,kuriuos kartu su kolegomis p. Andrew Apelir p. Gregory Conko publikavo Internete(žr. www.agbioworld.org/biotech-info/articles/agbio-articles/critical.html).Žemiaupateikiamos apklaustų ekspertų nuomonėsnagrinėjamu klausimu.2.8.1. GMO gali užtikrinti aplinkossubalansuotumą ir padidinti maistogamybąIšskiriami keli būdai, kaip GMO galiprisidėti prie darnios aplinkos išsaugojimo.Vienas jų – padidinti maisto produktų gamybosapimtis, mažinant mažai rentabiliųar aplinkai jautrių žemės plotų įsisavinimą.Kitas būdas – panaudoti mažesnį poveikįaplinkai turinčius pažangius augalininkystėsmetodus.Pradžioje apsvarstykime derlingumą.Norint išauginti didesnį derlių tam tikramežemės plote, reikės vis daugiau dirbamos žemėsprodukcijai gauti (kad būtų galima išmaitinti6 milijardus žmonių šiandien arba 9milijardus žmonių po 50 metų). Tai – svarbuslimituojantis faktorius, nes istoriškainaujos dirbamos žemės plotai buvo plečiami,įsavinant dar neliestus laukinės gamtoskampelius. Didesnį derlingumą galima pasiektiderinant procesus, apjungiant ir labiautradicinius metodus, kaip buvo paaiškintaanksčiau atsakant į 1 klausimą. Tačiau genųinžinerijos technologija yra svarbi priemonė,kurią taikant agronomai gali greičiau irtiksliau modifikuoti augalus.Aptarkime galimybę žemės ūkyje naudotimažiau cheminių medžiagų, įskaitantpesticidus, herbicidus ir sintetines trąšas.Šios cheminės medžiagos su atmosferos kritulių,pavyzdžiui lietaus nuotėkio srautais,patenka į upes ir ekologiškai jautrias dirvas,dažnai sutrikdydamos jų ekologinį balansą.Agronomai žino, kad tam tikros augalų rūšys,pavyzdžiui kai kurios ankštinės kultūrosaugalai, gali kaupti cheminį azotą absorbuodamijį iš oro. Jei galėtume perkelti azotofiksavimo savybę į kitus augalus, pavyktųsumažinti sintetinių cheminių trąšų poreikįžemės ūkyje ir žengti didelį žingsnį subalansuotovystymosi kryptimi.Taip pat, jei pavyktų padidinti augalų atsparumąligoms, ūkininkai galėtų pasinaudotitokia papildomai įgyta savybe ir, sumažindaminaudojamų fungicidų kiekius, pagerintižemės įdirbimo metodus. Tai pasiekti įmanomapanaudojant genetiškai modifikuotus augalus,kurie yra atsparūs sausrai ir kurių kultivavimuireikia mažiau toksiškų herbicidų.Šiuo požiūriu pažangios technologijos pritaikomumąįrodo tolerantiškumas glifosatui,nes, palyginus su kitais herbicidais, glifosatasyra daug mažiau toksiškas ir per kelias dienaspo purškimo tampa neaktyvus.