LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje236L e onas Griniussime. Genų inžinerija siūlo kitokią piktžoliųkontrolės priemonę. Beje, dauguma perpastaruosius keletą metų pradėtų naudotinaujos kartos herbicidų žymiai mažiau įtakojaaplinką, lyginant su anksčiau buvusiais.Teisinga būti tai traktuoti kaip privalumą.Per pastaruosius keletą metų pastebėtaženkli GM augalų pasėlių plėtra (daugumosšiuo metu JAV kultivuojamų augalų rūšiųsudėtyje yra GMO). Teigiama, kad tos augalųrūšys, kurių palankios savybės buvoišsaugotos selekcijos būdu ir/arba buvo genetiškaimodifikuotos, pripažįstamos labainaudingomis žemės ūkyje – padidina derliųbei sumažina cheminių medžiagų sunaudojimąpiktžolių ir kenkėjų kontrolei užtikrinti.Kadangi 30–40 procentų žemės ūkioproduktyvumo pasauliniu mastu sumažinavabzdžiai kenkėjai (Oerke. 1994), specialiaijiems sukurti atsparūs augalai yra labai naudingiūkininkams.Visus aukščiau minėtus nuogąstavimuspastaruoju metu stiprino (kartais visai bepagrindo) kelios klaidingai interpretuojamosteorijos. Pavyzdžiui, Greenpeace beiŽemės draugų kampanijos įrodinėjo, kadGM augalai nėra saugūs (Hodgson, 2002);jie rėmėsi Quist ir Chapela (2001) ataskaita,kurioje minėti transgeniniai produktai rastivietinėje Meksikos kukurūzų rūšyje Oaxaca,kai, tuo tarpu, jokie transgeniniai kukurūzaiten niekada nebuvo auginti.Remiantis transgeno nustatymui naudotosmetodikos kritika (Metz ir Futterer. 2002),cituoti aukščiau minėtą ataskaitą atsisakyta.Nežiūrint to, pastaruoju metu ir vėl padidėjovisuomenės nuogąstavimai dėl transgenopernašos. Paskutiniais duomenimis, ištyrusto paties regiono 150 000 kukurūzų grūdus,nepavyko įrodyti genetinės modifikacijostransgeno buvimo (Ortiz-Garcia. 2005). Kitaspavyzdys siejamas su transgenu, esančiuStarlink (kuris buvo patvirtintas tik gyvuliųpašarui) kukurūzų paplotėliuose bei daugybėkitų susijusių produktų, skirtų žmogausmaistui (Dorey. 2000; Fox. 2001). Nors tokiopobūdžio užterštumas tikrai kelia susirūpinimą,dar neaišku, ar tai atsitiko atliekantgenetinę hibridizaciją tarp GM augalų ir neGM augalų, ar nemodifikuotų sėklų siuntosbuvo užterštos GM sėklomis dar prieš sėją,ar iškart po derliaus nuėmimo.Kita vertus, dar abejojama, ar ilgainiuitransgenai bus pernešti į piktžoles, ir darneaiškiau, kokias ekologines pasekmes taigalėtų sukelti. Todėl, nežiūrint gaunamosfinansinės naudos auginant tokius augalus,nerimaujama dėl tų pačių genų (alelių), kuriene tik lemia augimo ir vystymosi pranašumą,bet gali sukelti ekologines problemasdėl genų pernašos ir išplitimo laukinėse augalųrūšyse (Ellstrand. 1999; Haygood. 2003;Pilson&Prendeville. 2004; Lu&Snow. 2005;Chapman&Burk., 2006).Tai pagrįsti nuogąstavimai – neseniaiReichman (2006) paskelbti pirmieji įrodymaidėl transgenų pernašos į laukines irnatūralizuotas augalų populiacijas JAV. Glifosatuiatspari šliaužiančioji smilga augo 3,8km atstumu nuo kontrolinio lauko. Augalogenų pernaša į laukines rūšis gali sąlygotinaujų invazinių augalo rūšių atsiradimą. Jaunustatyta, kad 22 iš 25 svarbiausių augalų rūšiųkryžminasi su laukinėmis giminingomisrūšimis, todėl visai įmanoma, kad daugeliuatvejų tokia tolimoji hibridizacija yra galima(Ellstrand. 2003).Tokia genų pernaša priklauso nuo dviejųprocesų. Pirma, tam, kad genas būtų perneštasį laukinę giminingą rūšį, tarp kultūrinioir laukinio augalų turi įvykti kryžminimasis.Todėl geno pernašos efektyvumui nustatytisvarbu įvertinti tokius veiksnius, kaip augaloapdulkintojo elgsenos sudėtingumasbei žydėjimo laikas. Tikėtina, kad vėju apdulkinamiemsaugalams greičiausiai nebusdidesnių sunkumų kryžminimuisi dėl jųnepriklausomumo nuo apdulkintojų. Antra,