LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos LietuvojeG e n etiškai modi f i k u ot i org a n i z m a iKartachenos Biosaugos protokolas yra vienintelistarptautinis susitarimas, reglamentuojantissaugų GMO naudojimą pasauliniumastu.GMO naudojimo klausimas svarbusįvairioms suinteresuotoms visuomenės grupėms:vartotojams, ūkininkams, kurie naudojaGMO ir puoselėja ekologinės žemdirbystėsprincipus, aplinkosauginei ir biotechnologineipramonei. Jų interesai platūs, o dėlanksčiau išvardintų priežasčių reglamentuotiGMO sektorių yra sudėtinga. Kiekvienu atskiruGMO naudojimo atveju reikia numatytigalimas neigiamas pasekmes ir užkirstijoms kelią – tokiu būdu lengviau išryškinti irteigiamus GMO naudojimo aspektus.Kitą vertus, būtina įvertinti pasaulio gyventojųskaičiaus didėjimo įtaką žemės ūkioreikmėms naudojamai žemei. Pasaulio gyventojųskaičius 1900 metais siekė 1 milijardą.Tuo tarpu 2000 metais Pasaulio populiacijąsudarė jau 6 milijardai ir prognozuojama,jog iki 2050 metų šis skaičius užaugsiki iki 9 – 10 milijardų. Iki prieš 40 metųprasidėjusios, Pietų Amerikos bei Azijosžemynuose išplitusios Žaliosios revoliucijosbesivystančių šalių ūkininkai miškus, džiunglesir dykumas vertė dirbamomis žemėmisir taip galėjo išmaitinti sparčiai augančią gyventojųpopuliaciją. Vėliau, Žaliosios revoliucijosmetu, sukurtos produktyvesnės augalųveislės, kurios leido ženkliai padidintiderlių tuo pačiu nežymiai praplečiant dirbamosžemės plotus. Žinoma, auginamų kultūrųderlingumą didinti galima paprasčiausiaiauginant ir kultivuojant žinomus augalųpasėlius – tereikia augalus susodinti tankiauarba didinti dirbamos žemės plotus. Tačiau.norint tomis pačiomis sąlygomis gauti didesnįderlių, tenka didinti augalų atsparumąpiktžolėms, kenkėjams ir ligoms. Taigi,tenka naudoti daugiau trąšų pesticidų, herbicidų,o kartu – dirbtinai pasėlius drėkinti.Visa tai susiję su gerai žinoma rizika. Norstokiu būdu didesnį derlių gauti įmanoma,tačiau dideli monokultūromis užsodinti intensyviosžemdirbystės regionai daro didelįneigiamą poveikį ekologinei pusiausvyrai,mažina biologinę įvairovę. Tikėtina, jog augantismaisto poreikis sąlygos svarbių ekosistemųsunaikinimą, todėl itin svarbu rastiefektyvią ir perspektyvią alternatyvą.Išsivysčiusiose vakarų šalyse taikoma hibridizacija,trąšų ir žemės ūkio technologijųpanaudojimas sąlygojo išaugusią maistoproduktų gamybą. Ši pasiekė tokį lygį, jogjos augimą imta reguliuoti augalų fotosintezėspagalba. Kadangi šios išsivysčiusios šalyspagamina ir, jei leis dabartiniai klimato kaitosprocesai, ateityje pagamins pakankamaimaisto saviems poreikiams tenkinti – dabartinėsjų problemos iš esmės skiriasi nuobesivystančiųjų, kuriose skurdas ir badasverčia nedelsiant imtis skubių ir efektyviųpriemonių.Besivystančioms šalims būtina ieškotikitų būdų, nei brangios trąšos ar naujausiažemės ūkio technika. Genų inžinerijos pagalbamodifikuoti, atsparūs augalų kenkėjamsir tolerantiški ekstremalioms aplinkossąlygoms, pavyzdžiui sausrai, augalai būtųefektyvus sprendimas. Jų pagalba būtų galimaišlaikyti kaimo bendruomenių ūkius.Duotuoju atveju GMO technologijų kompanijosturėtų ūkininkus aprūpinti tokiomissėklomis, kurios būtų geriau prisitaikiusiosprie vietinių aplinkos sąlygų.Yra pakankamai priežasčių, įrodančiųrealią GMO naudą didinant maisto gamybąilgalaikėje perspektyvoje, vis dėlto, šiame kelyjetenka įveikti nemažai mokslinių ir politiniųkliūčių. GMO šalininkai yra atsidurętikrai sunkioje padėtyje – jiems tenka nuolatosiš naujo įrodinėti savas tiesas bei technologijosprivalumus ir taip gaišti laiką pasiektiapčiuopiamus rezultatus. Panašiai elgiasi irneigiamai atsiliepiantys apie GMO technologijosgalimybes GMO priešininkai.2