LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos LietuvojeG e n etiškai modi f i k u ot i org a n i z m a i29sių alergijų sukėlėjai). JAV įstatymai skelbia,kad nauji maisto produktai negali būti saugūssavaime, tad privalo būti pateikti pagrįstiįrodymai, kad jie nėra žalingi. O pats saugumonustatymas turi remtis tvirtais standartiniųtyrimų būdu gautais įrodymais (21 CFR170.3(b)&(h)).2.5.4 Ar GMO gal sukelti alergijas?Su rinkoje augančiu genetiškai modifikuotųaugalų kiekiu proporcingai auga irnaujų baltymų kiekis žmonių maiste. Neatmetamagalimybė, kad atskirais atvejais galipasireikšti alerginės reakcijos naujai atsiradusiambaltymui. Tačiau negalima a prioriteigti, kad genetiškai modifikuotas maistassukelia alergines reakcijas.1993 metais tarptautinė kompanija PioneerHi-Bred International genetinės inžinerijospagalba sukūrė sojos pupelės atmainą,kurios sudėtyje buvo papildomas Brazilijosriešuto genas, nors ir buvo žinoma, kadBrazilijos riešutai kai kuriems žmonėms galisukelti alergines reakcijas. Biotechnologijoskompanija norėjo padidinti būtinos aminorūgšties metionino, kuris paprastai pridedamasnaminių paukščių pašarui, norint pagerintibaltymo savybes, lygį. Deja, kompanijosPioneer Hi-Bred International metioninupraturtintas baltymas tapo pagrindine Brazilijosriešuto alergijos priežastimi (Nordlee.1996).Tarptautinės kompanijos Pioneer Hi-Bred International atlikti GM sojos pupeliųtyrimai atskleidė, kad šios sojų pupelės sukėlėimunologines reakcijas žmonėms, kuriebuvo alergiški Brazilijos riešutui. Apsvarsčiustokius nepalankius rezultatus, biotechnologijoskompanija nutraukė tolimesniusGM sojos pupelių tyrimus bei sunaikino visąGM sojos pupelių medžiagą.Nors šios studijos rezultatai parodė galimąGM maisto, įskaitant bet kurį naujaisukurto maisto produktą, riziką, manoma,kad tai įpareigojo didesnį dėmesį skirti vartotojosaugumo užtikrinimui visuomenėjebei maisto alergijų įprastiems maisto produktamsatvejais taikomoms apsaugos priemonėms.Pavyzdžiui, pakankamai neseniaipradėtas naudoti maistui vaisius kivi plačiaipaplito daugelyje pasaulio šalių nežiūrint įtai, kad kai kuriems žmonėms sukėlė alerginesreakcijas,.Kita studijose aprašoma alergija susijusisu žirniuose naudojamu transgeninės amilazėsinhibitoriumi (Prescott. 2005), kuriosautoriai nurodo, kad augalo baltymo (Ramilazėsinhibitoriaus-1) iš paprastosios pupelės(Phaseolus vulgaris L. cv. Tendergreen))transgeninė ekspresija negiminingamešeimininke (transgeniniame žirnyje (Pisumsativum L.) leido atlikti struktūriškai modifikuotosšio inhibitoriaus formos sintezę. Taikydamiuždegimo modelius, jie pademonstravo,kad ne natyvios, o modifikuotos amilazėsinhibitoriaus formos vartojimas pelėmssukėlė antigenui specifinį CD4+ Th2- tipouždegimą. Be to, modifikuoto inhibitoriausvartojimas kartu su kitais heterogeniškaisbaltymais paskatino imunologinį kryžminįpoveikį, kuris iššaukė šių baltymų specifinįimuno-reaktyvumą. Autoriai padarė išvadą,kad transgeninė negiminingų baltymų raiškaaugaluose gali sąlygoti struktūrinių variantų,turinčių pakeistą imunogeniškumą, sintezę.Australijos Federacijoje už mokslo tiriamuosiusdarbus atsakinga Mokslo ir Pramonėstyrimų organizacija dėl paskelbtųalerginių reakcijų bandymuose su pelėmis,atsisakė 5 milijonus vertės dolerių projektokurti GM žirnių atmainą.Žinomas augalų specialistas Maarten J.Chrispeels iš San Diego Kalifornijos universitetoįdomiai pakomentavo šį, daugybę alergijų,kurias gali sukelti maistas, iliustruojantįatvejį (http://www.agbioworld.org/newsletter):Visų pirma, nors amilazės inhibitorius