LT - Biotechnologijos institutas

Modernios biotechnologijos saugaus naudojimoir vystymo perspektyvos Lietuvoje240L e onas Grinius(Avni&Edelman. 1991). Žinoma, reikėtųištirti daugiau, nei 3000 palikuonių, kad 95procentų įsitikinti, jog tėviško nutekėjimolaipsnis nėra didesnis nei 0,10 procento (Milligan.1992). Šis labai mažas nutekėjimo lygisgalėtų būti pakankamas, kad išeitų ir paplistųvidutiniškai naudingas transgenas (Haygood.2004). Kitas šio siūlymo trūkumas tas,kad šis metodas jokiu būdu negali sustabdytitransgeno pernašos per sėklas. Taigi, jei kieknors sėklų išbyrėjo ar pasiliko nuiminėjantderlių, transgenas galėtų lengvai būti įtrauktasį laukinę populiaciją per chloroplastų (armitochondrijų) perėmimą.Alternatyvus metodas, siekiant sukliudytitransgeno perėjimui per žiedadulkes, galėtųbūti geno įterpimas į vyrišką sterilią liniją(Mariani. 1990). Norint gauti sėklų derlių irsiekiant užtikrinti sėklų užsimezgimą, reikėtųsėti netransgeninius žiedadulkių donorus.Kaip ir transgeno sulaikymo organelėse atveju,ši strategija niekaip neapsaugo nuo genopernašos per sėklas – netgi jei neauginamižiedadulkių donorai ir gaunamas besėklisderlius, sėklos gali susidaryti ant vyriškų steriliųkultūrų, kai jas apdulkina suderinamoslaukinės rūšys.Taip pat yra daugybė Chapman&Blair(2006) apibendrintų molekulinių “triukų”,naudojamų sukliudyti transgeno “išėjimui”sukeliant sėklų sterilumą,. Pavyzdžiui, sėklosspecifinių genų aktyvacijos sistema, aprašytaOdell (1994) galėtų būti naudojama norintsukelti sėklos savižudybę. Tokiam tiksluipasiekti, išorinis signalas (šiuo atveju, paveikimastetraciklinu) gali būti naudojamassužadinti sait-specifinę rekombinazę (Cre),kuri iškerpa lox saitus supančias speiserinessekas. Speiserių pašalinimas suartina sėklosspecifinį promotorių su genu taikiniu, sužadinamąvystantis sėklai.Kaip pažymi Chapman&Blair (2006),vienas didelis šio tipo siūlymų trūkumas yratai, kad jie remiasi išoriniu signalu, turinčiusužadinti sistemą. Taigi, kol nėra sužadinamosvisos susijusios ląstelės, lieka galimybė,kad ir nedidelis kiekis žiedadulkių ir/ar sėklųgali tapti transgeno išėjimo įrankiu.Stengdamasis įveikti šią galimybę, Kuvshinov(2001, 2004) pasiūlė sėklų sterilumoindukcijai naudoti grąžinamo funkcijų bloko(RBF) sistemą. Blokuojanti konstrukcija neleidžiasėkloje vykti kai kuriems gyvybiškaisvarbiems biologiniams procesams, kitaipsakant, padaro ją negyvybinga. Ši blokuojantisistema veikia tol, kol specialus trigerisją “išjungia”. Transgenas yra apsuptas blokuojančiosir atstatančios sekų. Tačiau, blokuojančiąkontrukciją gali nuslopinti cheminioar karščio poveikio sukelta atstatančioskonstrukcijos aktyvacija, o tai natūraliomissąlygomis įvykti negali (Kuvshinov. 2001).Svarbu pažymėti, kad blokuojanti seka galibūti įterpta į dirbtinį introną transgeno viduje,tokiu būdu išvengiant jų atsiskyrimovienas nuo kito rekombinacijos metu. Taigi,transgenas negali išeiti dėl nepilnos RBF indukcijos,nes visa sistema yra “įjungta”, koltrigeris jos “neišjungia”. Belieka pamatyti,kaip šis RBF privalumas, sukeliant indukuotąsėklų savižudybės mechanizmą, veikia realausgyvenimo situacijose.2.6.5.2. Transgeninių poveikiųsumažinimasKiekviena aukščiau aprašyta, transgenamsišplisti neleidžianti strategija pasižymitam tikrais trūkumais ir negali pilnai užkirstikelio genų pernašai. Tačiau netgi mažasgenų pernašos efektyvumas gali sudarytipalankias sąlygas naudingo alelio paplitimui(pavyzdžiui, Burke&Rieseberg. 2003; Haygood.2004), tad strategijos sumažinti genųplitimo greitį beveik iki ribinio lygmens galineužtekti. Tokiu atveju, kaip alternatyvagalėtų būti siūlomas potencialiai naudingotransgeno susiejimas su neutraliu ar žemėsūkyje potencialiai naudingu, bet selektyviai