vieno augalo ant kito, bet <strong>ir</strong> padeda kitiems, mažiau paplitusiems v<strong>ir</strong>usams – ASPV<strong>ir</strong> ASGV – plisti.Aptarimas. V<strong>ir</strong>usai obelų sode plinta tik per sodinamąją medžiagą akiuojantarba skiepijant. Sk<strong>ir</strong>tingai nei kaulavaisių soduose, nėra žinoma vabzdžių, kurie platintųv<strong>ir</strong>usus sėklavaisių soduose (van den Berg, 2003). Geriausia profilaktinė priemonėnuo v<strong>ir</strong>usinių ligų obelų soduose – sveika sodinamoji medžiaga. Skiepūgliniusobelų sodus veisiantys augintojai turėtų įsigyti tik sertifikuotą superelitinę ar elitinędauginamąją medžiagą. Versliniuose soduose turėtų būti sodinami tik sertifikuotiaugalai, nes tai užtikrina sodo sveikumą <strong>ir</strong> derliaus kokybę. Pradinei <strong>ir</strong> superelitineidauginamajai medžiagai sertifikuoti reikia greitų <strong>ir</strong> jautrių metodų v<strong>ir</strong>usinių ligųsukėlėjams atpažinti. Testuoti sveiką sodinamąją medžiagą biologiniais metodais,tokiais kaip skiepijimas į jautrius ligų sukėlėjams augalus indikatorius arba imunofermentinėanalizė (ELISA), jau nebepakanka. Šie metodai nepatikimi, kai augaloaudiniuose yra maža v<strong>ir</strong>usų koncentracija (Park <strong>ir</strong> kt., 1990). V<strong>ir</strong>usams išsk<strong>ir</strong>ti išaugalų pritaikius PGR metodą, sodo augalų v<strong>ir</strong>usologinio užkrėstumo duomenyslabai pasikeitė. Infekcinis fonas Latvijos soduose padidėjo daugiau kaip 20 kartų(Pūpola <strong>ir</strong> kt., 2011) naudojant PGR metodą, kuris yra 10 3 kartų jautresnis nei ELISA(Choi, Ryu, 2003). Atlikę pradinės <strong>ir</strong> superelitinės obelų sodinamosios medžiagosv<strong>ir</strong>usologinius tyrimus PGR metodu, parodėme, kad įsigyti sertifikuoti, dėl v<strong>ir</strong>usiniųligų sukėlėjų testuoti sodo augalai, tinkamai juos dauginant, taikant reikalaujamąpriežiūrą <strong>ir</strong> kasmetinę ligų sukėlėjų stebėseną, išliko sveiki jau daugiau kaipdešimt metų. Sveika testuota pradinė dauginamoji medžiaga yra palaikoma sveikossodo dauginamosios medžiagos šiltnamyje, superelitinė dauginamoji medžiaga dauginama<strong>ir</strong> auginama LAMMC SDI skiepūgliniame augyne. Lietuvoje yra įdiegta<strong>ir</strong> funkcionuoja sveikos sodo augalų dauginamosios medžiagos dauginimo sistema,atitinkanti ES reikalavimus. Ją taikant galima pasiūlyti aukštos kokybės sodo augalųsodinamosios medžiagos.Jautresnė molekulinės biologijos metodika, taikoma v<strong>ir</strong>usams atpažinti, leidonustatyti naujus v<strong>ir</strong>usologinių infekcijų rodiklius Europos soduose. Latvijos institutasnustatė, kad daugelis komercinių sodų yra užkrėsti obelų v<strong>ir</strong>usais ACLSV, ApMV,ASPV <strong>ir</strong> ASGV. ELISA metodu nustatyta 89,80 % sveikų augalų, o ištyrus PGRmetodu obelų be v<strong>ir</strong>usų rasta tik 6 % (Pūpola <strong>ir</strong> kt., 2011). Mūsų tyrimo duomenimis,77,1 % instituto genetinių išteklių sode augančių introdukuotų obelų veislių, įrašytųį Nacionalinį augalų veislių sąrašą (2011 m.), buvo užkrėsta v<strong>ir</strong>usais, 45,7 % t<strong>ir</strong>tųobelų veislių buvo užkrėsta dviem, o 5,7 % – trimis v<strong>ir</strong>usais iš karto. Kiti tyrėjai(Wu <strong>ir</strong> kt., 2010; Pūpola <strong>ir</strong> kt., 2011) taip pat nustatė kompleksinę v<strong>ir</strong>usų infekcijąobelyse. Kelių v<strong>ir</strong>usų veikimas augalą žaloja daugiau, dėl to infekuotos obelys tampajautresnės kitiems biotinams <strong>ir</strong> abiotiniams stresams (Desvignes, 1999; Zawadzka<strong>ir</strong> kt., 1989). Taip pat padidėja tokio užkrėsto sodo priežiūros darbų išlaidos; tai svarbuaugintojams (van den Berg, 2003). Obelų v<strong>ir</strong>usai ACLSV, ASPV <strong>ir</strong> ASGV yra paplitędaugelyje pasaulio sodų <strong>ir</strong> užkrečia ne tik obelis, bet <strong>ir</strong> kitus Malus genties augalus(Borisova, 2005; Mathioudakis <strong>ir</strong> kt., 2010; Liu <strong>ir</strong> kt., 2012). SDI genetinių ištekliųsode nustatėme 68,6 % ACLSV, 42,9 % ASPV <strong>ir</strong> 22,9 % ASGV užkrėstų obelų veislių,o Latvijos soduose rasta 69–100 % ACLSV, 69–86 % ASGV <strong>ir</strong> 43–100 % ASPV v<strong>ir</strong>usaisužkrėstų obelų (Pūpola <strong>ir</strong> kt., 2011). Palyginus šiuos duomenis matyti, kad SDI10
genetinių išteklių sodo v<strong>ir</strong>usinis infekcinis užterštumas yra ties žemiausia riba, kurinustatyta kaimyninėje Latvijoje. Genetinių išteklių obelų sodo v<strong>ir</strong>usologinis tyrimasparodė, kad būtina dev<strong>ir</strong>usuoti kolekcijos augalus <strong>ir</strong> vykdyti griežtesnę v<strong>ir</strong>usologinękontrolę introdukuojant augalus.Išvados. 1. Lietuvos agrarinių <strong>ir</strong> miškų mokslų centro Sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystėsinstituto pradinės sodo augalų dauginamosios medžiagos šiltnamyje palaikoma<strong>ir</strong> PGR metodu testuota aukščiausios kategorijos obelų pradinė sodinamojimedžiaga atitinka jai keliamus reikalavimus.2. Atlikus superelitinės dauginamosios medžiagos stebėseną skiepūgliniame obelųaugyne, v<strong>ir</strong>usinių ligų sukėlėjais užsikrėtusių obelų nerasta.3. SDI obelų genetinių išteklių sode nustatyta 77,1 % v<strong>ir</strong>usais užkrėstų obelųveislių.Padėka. Autoriai dėkoja LR žemės ūkio ministerijai už finansinę paramą.Gauta 2012 07 01Parengta spausdinti 2012 11 19Literatūra1. Borisova A. 2005. Preliminary results of the study on the spread of Apple chloroticleaf spot v<strong>ir</strong>us (ACLSV) in different fruit tree species in Kyustendil regionof Bulgaria. Not. Bot. Hort. Agrobot. Cluj, XXXIII.2. Cembali T., Folwell R. J., Wandschneider P., Eastwel K. C., Howell W. E. 2003.Economic implications of a v<strong>ir</strong>us prevention program in deciduous tree fruits inthe US. Crop Protection, 22: 1 149–1 156.3. Choi S. H., Ryu K. H. 2003. Rapid Screening of Apple mosaic v<strong>ir</strong>us in CultivatedApples by RT-PCR. Plant Pathol. J., 19(3): 159–161.4. Cieszlińska M., Malinowski T. 2002. V<strong>ir</strong>us and v<strong>ir</strong>us-like diseases of fruit treesand small fruits. Zeszyty Naukowe Instytuta Sadownictwa,10: 197–206.5. Converse R. H. 1991. Pollen-transmitted diseases. Raspberry bushy dwarf v<strong>ir</strong>us.In: M. A. Ellis, R. H. Converse, R. N. Williams, B. Williamson (eds.),Compendium of raspberry and blackberry diseases and insects. APS Press, St.Paul, Minn.6. Desvignes J. C. 1999. V<strong>ir</strong>us Diseases of Fruit trees. Ctifl., 1–202.7. EPPO Standarts. 1999. Pathogen-tested material of Malus, Pyrus and Cydonia.Certification schemes PM, 4/27(1): 16.8. Kviklys D. 2002. Sodinamosios medžiagos kokybės tyrimai. Sodininkystė <strong>ir</strong>daržininkystė, 18: 29–32.9. Kviklys D., Stankiene J. 2005. Sodinamosios medžiagos sveikatingumo įtakaobelų veislės ‘Šampion’ augimui <strong>ir</strong> derėjimui jauname sode. Sodininkystė <strong>ir</strong> daržininkystė,24(4): 48–56.10. Liu N., Niu J., Zhao Y. 2012. Complete genomic sequence analyses of Applestem pitting v<strong>ir</strong>us isolates from China. V<strong>ir</strong>us Genes, 44: 124–130.11
- Page 3 and 4: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 5 and 6: RNR degradacijos.D a u g i n a m o
- Page 7 and 8: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 9: 29 - ‘Connel Red’; 30 - ‘Paul
- Page 13: Examined 35 apple varieties (entere
- Page 16 and 17: Įvadas. Antioksidantai įvairiais
- Page 18 and 19: metodo, kuriuo galima tiksliai įve
- Page 20 and 21: esant didesniems vandens kiekiams (
- Page 22 and 23: įmontuodami dviejų kelių vožtuv
- Page 24 and 25: standartiniams antioksidantams tirt
- Page 26 and 27: S p e k t r o f o t o m e t r i n i
- Page 28 and 29: nustatyti optimalias žaliavos ar p
- Page 30 and 31: 22. Devasagayam T. P., Tilak J. C.,
- Page 32 and 33: 52. Miller N. J., Rice-Evans C. A.,
- Page 34 and 35: 81. van den Berg R., Haenen G. R. M
- Page 37 and 38: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 39 and 40: ų daigai pasodinti į nuolatinę a
- Page 41 and 42: Didžiausią suminį (279 vnt.) ir
- Page 43 and 44: 5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 45 and 46: Literatūra1. Bertin N., Guichard S
- Page 47 and 48: SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE O
- Page 49 and 50: Wa v e l e n g t h - d i s p e r s
- Page 51: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 54 and 55: Table 4. Cumulative correlation bet
- Page 56 and 57: 9. Kaymak H. C., Güvenç İ., Yara
- Page 59 and 60: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 61 and 62:
2003). Principinių koordinačių a
- Page 63 and 64:
1 pav. Laiškinio česnako (Allium
- Page 65:
8. Tarakanovas P., Raudonius S. 200
- Page 68 and 69:
augalų ir daržovių kolekcija, ku
- Page 70 and 71:
Oro temperatūra 2008 m. buvo 1,9
- Page 72 and 73:
(5,5 cm) ir ‘ Dark Opal’ (5,1 c
- Page 74 and 75:
3. Produktyviausi yra ‘Genovese
- Page 77 and 78:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 79 and 80:
DSV reikšmės vertė (vertinama 0-
- Page 81 and 82:
1 pav. Palankios dienos A. dauci in
- Page 83 and 84:
Aptarimas. Palankios sąlygos Alter
- Page 85:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 88 and 89:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 90 and 91:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 92 and 93:
easons of the study, innovation. Sh
- Page 94 and 95:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 96:
ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLie
Change language