sodininkystė ir daržininkystė 31(3–4)

sistemose in vitro skirtingais reakcijų mechanizmais su įvairiais prooksidantais ir jųtaikiniais. Taip sudaromas vadinamasis antioksidantinis vaizdas, pagal kurį prognozuojamastirtų junginių elgesys in vivo sistemose. Šio straipsnio tikslas – apžvelgtidažniausiai taikomus spektrofotometrinius ir ESC pokolonėlinius antiradikalinio irredukcinio aktyvumo nustatymo metodus augalinių antioksidantų tyrimams atlikti,atkreipiant dėmesį į pagrindinius metodų pranašumus ir trūkumus.Antioksidantinio poveikio mechanizmai. Antioksidantas – tai medžiaga, kuriefektyviai redukuoja prooksidantą, sudarydama netoksiškus arba mažai toksiškusjunginius. Taip išvengiama arba sumažinama biologinių taikinių oksidacinių pažeidimų.Tikslesnį antioksidanto apibrėžimą pasiūlė Halliwell ir kiti (1995). Jie teigia,kad antioksidantas – tai tokia medžiaga, kurios net maža koncentracija, palyginti suoksiduojama medžiaga, geba visiškai apsaugoti biologinius taikinius nuo oksidacijosarba reikšmingai sumažinti jos poveikį. Taigi pagal šį apibrėžimą ne visi reduktoriai,dalyvaujantys biocheminėse reakcijose, yra antioksidantai. Tik tie junginiai, kuriegeba apsaugoti biologinius taikinius, atitinka antioksidantui keliamus reikalavimus(Stanner ir kt., 2004).Antioksidantai žmogaus organizme sudaro sudėtingą daugiakomponentę gynybinęsistemą, kuri užtikrina ROS/RNS radikalų ir neradikalų sujungimą, modifikaciją,slopinimą arba ardymą. Antioksidantinę ląstelės apsaugą sudaro fermentiniai antioksidantai,pereinamuosius metalų jonus surišantys baltymai ir mažos molekulinėsmasės antioksidantai (Young, Woodside, 2001). Daugelis mažos molekulinės masėsantioksidantų (vitaminai E ir C, karotenoidai) žmogaus organizme nesintetinami. Jiegaunami su maistu. Augalinėse žaliavose gausu stiprių antioksidantų, kurie pastaruojumetu vis plačiau naudojami maisto ir kosmetikos pramonėje kaip natūralūs priedai(Bouaziz ir kt., 2005; Liu ir kt., 2004).Antioksidantų struktūros-aktyvumo ryšys biologinėse sistemose tampa daugsudėtingesnis, nes antioksidantinis aktyvumas labai priklauso nuo jų pačių fizikinių ircheminių savybių, tokių kaip lipofiliškumas, tirpumas, pasiskirstymas tarp lipofilinėsir hidrofilinės terpės. Antioksidantų aktyvumas ir efektyvumas priklauso ne vien tiknuo naudojamų modelinių sistemų ir biologinių taikinių, bet ir nuo taikomų priemoniųoksidacijai sukelti bei metodo oksidacijos mastui įvertinti (Frankel, Meyer, 2000).Augalinėse žaliavose aptinkamų biologiškai aktyvių junginių antioksidantinio poveikiostiprumas ir veikimo mechanizmai yra skirtingi.Antioksidantai ROS/RNS radikalus ir neradikalus inaktyvuoja dviem pagrindiniaismechanizmais: vandenilio atomo perdavimo (HAT, angl. hydrogen atom transfer)ir elektronų perdavimo (SET, angl. single electron transfer) reakcijomis. Galutinisrezultatas vienodas (neutralizuotas prooksidantas), tačiau skiriasi reakcijos kinetikair potencialios šalutinės reakcijos (Prior ir kt., 2005). HAT ir SET reakcijos dažnaivyksta vienu metu ir dominuojantis mechanizmas priklauso nuo antioksidanto struktūrosir jo savybių (tirpumo, pasiskirstymo koeficiento) bei terpės (tirpiklio tipo, pH).Jungties disociacijos energija ir jonizacijos potencialas yra du pagrindiniai veiksniai,kurie lemia antioksidantinio poveikio mechanizmą ir antioksidantų efektyvumą(Wright ir kt., 2001). Antioksidantų poveikis įvairiems prooksidantams skirtingas.Pavyzdžiui, karotenoidai, kitaip nei fenoliniai junginiai, mažai inaktyvuoja peroksiloradikalus (ROO•), tačiau išskirtinai suriša superoksidą ( 1 O 2). Nėra vieno universalaus17