sodininkystė ir daržininkystė 31(3–4)

X– + H 3O + → XH + H 2OM(III) + AH → AH + + M(II)Taikant SET reakcijomis pagrįstus antioksidantinio aktyvumo nustatymo metodustiriamo junginio reaktyvumas priklauso nuo jo reaktyvių funkcinių grupių jonizacijospotencialo ir deprotonizacijos esant tam tikroms pH sąlygoms (Prior ir kt., 2005).Antioksidantinio poveikio mechanizmas, pagrįstas SET reakcijomis, dominuoja, kaitiriamo junginio jonizacijos potencialas yra didesnis nei 45 kcal/mol. Šios reakcijospriklauso nuo pH. Didėjanti terpės pH reikšmė mažina jonizacijos potencialą beididina deprotonizaciją. Todėl tiriamasis junginys lengviau atiduoda savo elektronus.Taikant SET reakcijomis pagrįstus metodus pH daro reikšmingą įtaką tiriamų junginiųredukcinei galiai. Rūgštinėmis sąlygomis antioksidanto redukcinė galia gali labai sumažėti,o bazinėmis sąlygomis – gerokai padidėti (Foti ir kt., 2004; Huang ir kt., 2005;Lemanska ir kt., 2001). SET reakcijos sąlyginai lėtos, reikalaujančios daug laiko, kolpasiekiama pusiausvyros būsena.SET reakcijomis pagrįsti metodai susideda iš dviejų komponentų: žinomo (standartinio)oksidanto ir tiriamo antioksidanto. Vyksta nekonkuruojanti reakcija, kuriosmetu antioksidantas atiduoda elektroną standartiniam oksidantui. Redukuojantisstandartiniam oksidantui, matyti absorbcijos spektro pokytis regimosios šviesos srityje(Ozgen ir kt., 2006). Reakcijos mišinio spalvos pokyčiai yra proporcingi antioksidantoredukcinei galiai. Galimas rezultatų kintamumas dėl fiksuoto laiko skirtumų, taip pat dėlįvairių priemaišų (ypač metalo jonų) įtakos (Prior ir kt., 2005). Ne visi antioksidantinįpoveikį turintys junginiai, taikant šiuos metodus, gali būti antioksidantai biologinėsesistemose (Prior, Cao, 1999).Dažniausiai naudojami SET reakcijomis pagrįsti antioksidantinio aktyvumonustatymo metodai yra DPPH radikalų surišimo metodas, ABTS radikalų-katijonųsurišimo metodas, geležies redukcijos antioksidantinė galia (FRAP, angl. ferric reducingantioxidant power) ir vario redukcijos antioksidantinė galia (CUPRAC, angl.cupric reducing antioxidant capacity) (Miguel, 2010).DPPH radikalų surišimo metodai. DPPH yra stabilus, ilgai gyvuojantis organinisazoto radikalas. Tai tamsiai violetinės spalvos kristalai, tirpstantys organiniuosetirpikliuose. DPPH radikalų prieš naudojimą nereikia aktyvinti, pakanka ištirpintireikiamą jų kiekį. Violetinės spalvos DPPH radikalai yra redukuojami antiradikaliniuaktyvumu pasižyminčių junginių į blankiai geltoną hidraziną. DPPH radikalų surišimogalia organinėje terpėje vertinama matuojant absorbcijos sumažėjimą esant fiksuotambangos ilgiui (515–528 nm intervale), kai absorbcija tampa stabili (Brand-Williamsir kt., 1995; Karadag ir kt., 2009), arba fiksuojant elektronų sukinio rezonansą (Callisteir kt., 2001).Anksčiau manyta, kad DPPH radikalų surišimo metu vyksta vandenilio atomųperdavimas. Tačiau Foti ir kt. (2004) nustatė, kad pirmiausia labai greitai perduodamielektronai, o po to vandenilio atomas atiduodamas lėtai ir tai priklauso nuo terpės vandeniliniųryšių stiprumo. DPPH radikalų surišimo aktyvumą stipriai veikia tirpiklis irreakcijos pH. Stasko ir kt. (2007) ištyrė vandeninės terpės kiekio įtaką DPPH radikalųsurišimo efektyvumui. Organinio tirpiklio ir vandens (0–50 proc. v/v) mišiniuosepasiektas vienodas vitamino E antiradikalinis aktyvumas, tačiau didėjant vandens kiekiuimišinyje greitėja reakcija tarp DPPH radikalo ir antioksidanto. Reakcijos terpėje19