sunokimo yra labai svarbūs rodikliai pomidorų augintojams. Dažniausiai augalų vegetacijostrukmė priklauso nuo veislės prisitaikymo augti tam tikroje klimatinėje zonoje(Emmons, Scott, 1997; Bertin <strong>ir</strong> kt., 2000; Das <strong>ir</strong> kt., 2011a). Dauguma lietuviškųpomidorų veislių, sk<strong>ir</strong>tų auginti nešildomuose šiltnamiuose <strong>ir</strong> lauke, yra ankstyvosarba vidutinio ankstyvumo (Visockienė, 1998). Tarp vegetacijos trukmės <strong>ir</strong> derlingumoyra pastebėta teigiama koreliacija. Kuo ankstyvesnė veislė – tuo mažiau derlinga,kuo vėlyvesnė – tuo derlingesnė (Mačys, Šidlauskas, 1968). Tačiau Lietuvos klimatosąlygomis pomidorų vėlyvos veislės dažniausiai nespėja subrandinti gero <strong>ir</strong> kokybiškoderliaus, todėl jos gali būti auginamos tik šildomuose šiltnamiuose (Visockienė,Jankauskienė, 2000).Lauke <strong>ir</strong> nešildomuose šiltnamiuose auginamų daržovių sėjos laikas nustatomasatsižvelgiant į jų biologines savybes, gamtos <strong>ir</strong> klimato sąlygas. Vienas svarbiausiųveiksnių, lemiančių daržovių sėjos laiką, yra pavasario šalnos, kuomet d<strong>ir</strong>vos pav<strong>ir</strong>šiujelaikosi neigiama temperatūra. Šalnos dažniausiai būna ne vienkartinės, bet kartojasikeletą parų iš eilės, dėl to labai nukenčia arba visai žūva šilumą mėgstančios daržovės:pomidorai, agurkai, pupelės, kurioms reikalinga ne tik šilta d<strong>ir</strong>va, bet <strong>ir</strong> šiltas oras.Daugiamečių fenologinių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje vėlyvųjų pavasariniųšalnų galima sulaukti nuo alyvų iki žieminių rugių žydėjimo, taigi šalnų gali būti19 dienų. Todėl pomidorus, agurkus, moliūgus, pupeles nerizikuojant galima sėti ardaigus sodinti į daržą tiktai žieminiams rugiams arba erškėčiui pražydus (Mačys,Šidlauskas, 1968; Kulienė, Tomkus, 1990).Auginant pomidorus labai svarbu pas<strong>ir</strong>inkti tinkamą sėjos laiką, nes per ankstipasėti pomidorai gali peraugti ar nukentėti nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų, o vėlyvasėja gali nulemti produkcijos kiekį <strong>ir</strong> kokybę. Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos sėjoslaikui, yra daigų auginimo sąlygos. Esant optimaliam šilumos, šviesos, drėgmės <strong>ir</strong>maisto medžiagų režimui pomidorų daigus galima išauginti greičiau. Tačiau neturinttokių galimybių <strong>ir</strong> auginant vėsesnėse patalpose pomidorų daigų auginimas užtrunkaiki dviejų mėnesių, o jeigu tuo laikotarpiu pasitaiko apniukusių, nesaulėtų dienų, taigali užtrukti dar ilgiau. Palaikant optimalią temperatūrą, pomidorų sėklos sudygsta persavaitę, o temperatūrai nukritus iki 10–12 °C pomidorų sėklų dygimo laikas pailgėjatris kartus – iki 20 dienų. Taigi pomidorų sėjos laikas labiausiai priklauso nuo daigųauginimo sąlygų. Nešildomuose šiltnamiuose sk<strong>ir</strong>tus auginti pomidorus, jeigu nesudaromosoptimalios auginimo sąlygos, rekomenduojama sėti p<strong>ir</strong>moje kovo mėnesiopusėje, o auginant šildomame daigyne rekomenduojamas sėjos laikas yra nuo antrosioskovo pusės iki balandžio mėnesio pradžios (Jankauskienė, Survilienė, 2003).Darbo tikslas – nustatyti vėlyvos sėjos įtaką pomidorų veislės ‘Tamina‘ derliui<strong>ir</strong> jo kokybei.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių <strong>ir</strong> miškųmokslų centro filiale Sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institute 2012 metais. Kaiptyrimo objektas buvo pas<strong>ir</strong>inkta pomidorų veislė ‘Tamina’. Tai vidutinio ankstyvumo,indeterminantinio tipo veislė, užauganti iki 2 metrų aukščio <strong>ir</strong> vedanti vidutiniodydžio (75 g) vaisius. Pomidorai sėti keturis kartus sk<strong>ir</strong>tingu laiku (2012-03-29;2012-04-05; 2012-04-12; 2012-04-19) šildomame daigyne. B<strong>ir</strong>želio 5 dieną pomido-38
ų daigai pasodinti į nuolatinę augimo vietą – polietileniniame dvišlaičiame nešildomamešiltnamyje kaip antroji kultūra. P<strong>ir</strong>moji kultūra šiltnamyje buvo kopūstų daigai.Pomidorai auginti laikantis LAMMC Sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institutetaikomos integruotos pomidorų auginimo technologijos (Jankauskienė, Survilienė,2003). Bandymas darytas trimis pakartojimais. Pomidorai į nuolatinė augimo vietąišsodinti 0,3 × 0,7 m atstumais. Derliaus apskaitinio laukelio plotas – 2,1 m 2 .Sausųjų medžiagų <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų kiekiai pomidorų vaisiuose nustatytiLAMMC Sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės instituto Biochemijos <strong>ir</strong> technologijoslaboratorijoje. Taikytas nedestruktyvus artimųjų infraraudonųjų spindulių (angl. Nearinfrared spectroscopy) spektroskopijos metodas (NIR), paremtas pralaidumo (angl.transmittance) principu, naudojant artimųjų infraraudonųjų bangų spektrofotometrą(NIR Case NCS001A, Sacmi Imola S. C. Imola, Italy). Tyrimams atlikti pomidorųvaisiai skinti masinio derėjimo metu – rugpjūčio 21 dieną.Pomidorų derliaus <strong>ir</strong> biocheminės sudėties rezultatai matematiškai apdoroti„Microsoft Excel“ programa. Duomenų patikimumui įvertinti naudota statistinė programa„Anova“.M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. B<strong>ir</strong>želio mėnesio vidutinės oro temperatūros<strong>ir</strong> saulės spindėjimo trukmės rodikliai buvo artimi standartinei klimato normai (SKN).Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė 17,6–19,6 °C (1,5–3° aukštesnė SKN),o saulė spindėjo 265–295 val. (tai 25–40 val. ilgiau nei SKN). Atogrąžų karštis, kaioro temperatūra buvo aukštesnė nei 30 °C, į Lietuvą plūstelėjo du kartus: mėnesiopradžioje <strong>ir</strong> pabaigoje. Liepos 6–7 dienomis buvo užfiksuota kaitra, kuri neigiamaipaveikė pomidorų žiedų apsidulkinimą.Rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra siekė 15,6–18,2 °C <strong>ir</strong> buvo artimastandartinei klimato normai. 25–40 val. sumažėjusi, palyginti su SKN, saulės spindėjimotrukmė pailgino pomidorų vaisių nokimo procesus.Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 12,5–15,0 °C (1–2 °C aukštesnėnei standartinė klimato norma), o saulė spindėjo 148–178 val. (10–15 val. ilgiau neiSKN). Aukščiausia užfiksuota oro temperatūra rugsėjo mėn. antrojo dešimtadieniopradžioje pakilo iki 23–27 °C. Tokios meteorologinės sąlygos leido pratęsti pomidorųaugalų vegetaciją iki rugsėjo 25 dienos (LHMT duomenų bazė).Rezultatai. Remiantis fenologinių stebėjimų duomenimis (1 lentelė) nustatyta,kad sk<strong>ir</strong>tingos sėjos datos neturėjo įtakos pomidorų sėklų sudygimo laikui. Vidutinislaiko tarpas nuo sėjos iki sudygimo buvo 6 dienos visuose t<strong>ir</strong>tuose variantuose.Anksčiausiai pasėti pomidorai p<strong>ir</strong>mieji subrandino p<strong>ir</strong>mąjį derlių – liepos 20 dieną.Laiko tarpas nuo sudygimo iki derėjimo pradžios buvo 106 dienos, 3 dienomis ilgesnisnegu vėliausiai (balandžio 19 d.) pasėtų pomidorų, kurie derėti pradėjo tik rugpjūčio7 dieną. Pomidorai, pasėti balandžio 5 <strong>ir</strong> 12 dienomis, derėti pradėjo praėjus109–110 dienų nuo sėklų sudygimo <strong>ir</strong> jų derėjimo pradžia buvo atitinkamai liepos 30<strong>ir</strong> rugpjūčio 7 dienomis.39
- Page 3 and 4: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 5 and 6: RNR degradacijos.D a u g i n a m o
- Page 7 and 8: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 9 and 10: 29 - ‘Connel Red’; 30 - ‘Paul
- Page 11 and 12: genetinių išteklių sodo virusini
- Page 13: Examined 35 apple varieties (entere
- Page 16 and 17: Įvadas. Antioksidantai įvairiais
- Page 18 and 19: metodo, kuriuo galima tiksliai įve
- Page 20 and 21: esant didesniems vandens kiekiams (
- Page 22 and 23: įmontuodami dviejų kelių vožtuv
- Page 24 and 25: standartiniams antioksidantams tirt
- Page 26 and 27: S p e k t r o f o t o m e t r i n i
- Page 28 and 29: nustatyti optimalias žaliavos ar p
- Page 30 and 31: 22. Devasagayam T. P., Tilak J. C.,
- Page 32 and 33: 52. Miller N. J., Rice-Evans C. A.,
- Page 34 and 35: 81. van den Berg R., Haenen G. R. M
- Page 37: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 41 and 42: Didžiausią suminį (279 vnt.) ir
- Page 43 and 44: 5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 45 and 46: Literatūra1. Bertin N., Guichard S
- Page 47 and 48: SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE O
- Page 49 and 50: Wa v e l e n g t h - d i s p e r s
- Page 51: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 54 and 55: Table 4. Cumulative correlation bet
- Page 56 and 57: 9. Kaymak H. C., Güvenç İ., Yara
- Page 59 and 60: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 61 and 62: 2003). Principinių koordinačių a
- Page 63 and 64: 1 pav. Laiškinio česnako (Allium
- Page 65: 8. Tarakanovas P., Raudonius S. 200
- Page 68 and 69: augalų ir daržovių kolekcija, ku
- Page 70 and 71: Oro temperatūra 2008 m. buvo 1,9
- Page 72 and 73: (5,5 cm) ir ‘ Dark Opal’ (5,1 c
- Page 74 and 75: 3. Produktyviausi yra ‘Genovese
- Page 77 and 78: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 79 and 80: DSV reikšmės vertė (vertinama 0-
- Page 81 and 82: 1 pav. Palankios dienos A. dauci in
- Page 83 and 84: Aptarimas. Palankios sąlygos Alter
- Page 85: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 88 and 89:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 90 and 91:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 92 and 93:
easons of the study, innovation. Sh
- Page 94 and 95:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 96:
ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLie