veiksnys. Nustatyta, kad augalų, ypač daugiamečių, vegetacijai didelę įtaką daro klimatosąlygų pokyčiai. Žiemos laikotarpio temperatūros pasikeitimas sutrikdo sezoninįgamtos ritmą <strong>ir</strong> yra reikšmingas šių augalų vegetacijai atsinaujinti (Menzel, 2000).Darbo tikslas – nustatyti laiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.) sk<strong>ir</strong>tingosgeografinės kilmės veislių <strong>ir</strong> selekcinių numerių lapijos morfobiologinius rodiklius,taikant principinių koordinačių analizę įvertinti jų susisk<strong>ir</strong>stymą pagal panašumą.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. T<strong>ir</strong>tos vegetatyviniu būdu padaugintoslaiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.) veislės: ‘Aliai’, ‘Sempra’, ‘Zornaja rostan’,<strong>ir</strong> selekciniai numeriai: 0<strong>31</strong>, 042, besisk<strong>ir</strong>iantys geografine kilme <strong>ir</strong> lapų išoriniaispožymiais (1 lentelė).1 lentelė. Laiškinio česnako (Allium schoenoprasum L.) t<strong>ir</strong>tų veislių <strong>ir</strong> selekciniųnumerių charakteristikaTable 1. Characteristic of investigated cultivars and breeding numbers of chives (Alliumschoenoprasum L.)Veislė/selekcinis numeris Kilmės šalisVariety/ breeding number Origin‘Aliai’LietuvaLithuania‘Sempra’Nr. 042Nr. 0<strong>31</strong>‘Zornaja rostan’Lapijos aprašymasCharacteristic of leafLapija pusiau stati, tamsiai žalia, labai tv<strong>ir</strong>ta,laiškai vamzdiškiLeaves semi upright, dark green, very strong, chivescylindricalČekija Lapija sodriai žalia, pusiau stati, laiškai vamzdiškiCzech Republic Leaves bright green, semi upright, chives cylindricalDanija Lapija sodriai žalia, pusiau statiDenmark Leaves bright green, semi uprightLietuva Lapija tamsiai žalia, turi stiprų vaškinį sluoksnį,Lithuania tv<strong>ir</strong>ta, beveik stati, laiškai vamzdiškiLeaves dark green, with strong wax layer, strong,almost upright, chives cylindricalBaltarusijaBelarusLapija sodriai žalia, smulki, pusiau stati, laiškaivamzdiškiLeaves bright green, fine, semi upright, chivescylindricalTyrimai atlikti 2004–2008 metais tuomečiame Lietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystėsinstitute bandymų lauko sėjomainoje velėniniame glėjiškame pajaurėjusiamed<strong>ir</strong>vožemyje, kurio granuliometrinė sudėtis – lengvas priemolis ant priemolio,reakcija artima neutraliai. Laiškiniai česnakai gegužės mėn. antroje pusėje padaugintivegetatyviškai – dalijant kerelius. Kere buvo 8–10 ropelių. Augalai sodinti lygiamepav<strong>ir</strong>šiuje 70 cm tarpueiliais <strong>ir</strong> 30 cm atstumais tarp augalų. Laukelyje pasodinti36 kereliai. Laukelio apskaitinis plotas – 0,21 m². Bandymo variantai kartoti po triskartus.Augalams augant fiksuoti lapijos morfobiologiniai rodikliai.Nustatyti rodikliai įvertinti dispersinės analizės metodu (Tarakanovas, Raudonius,60
2003). Principinių koordinačių analizės metodu <strong>ir</strong> naudojant statistinę kompiuterioprogramą SPPS nustatytas t<strong>ir</strong>tų veislių <strong>ir</strong> selekcinių numerių išsidėstymas dvimatėjeerdvėje pagal morfobiologinius rodiklius (Norušis, 1998).M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. Augalų aktyvios vegetacijos metu temperatūra<strong>ir</strong> krituliai registruoti signalizatoriumi iMETOS (2 lentelė).2004–2007 m. gegužės <strong>ir</strong> b<strong>ir</strong>želio mėnesiais vidutinė oro temperatūra buvo artimadaugiametei. Drėgniausi buvo 2007 metai, ypač lietingas liepos mėnuo, tai skatinolapijos atžėlimą.2 lentelė. Meteorologinės sąlygos per augalų vegetacijąTable 2. Meteorological conditions during vegetation periodBabtų agrometeorologinės stotelės duomenys (iMETOS prognozavimo sistema),2004–2008 m.Babtai agrometeorological station (iMETOS prognostication system) 2004–2008MėnuoMonthGegužėMayB<strong>ir</strong>želisJuneLiepaJulyRugpjūtisAugustGegužėMayB<strong>ir</strong>želisJuneLiepaJulyRugpjūtisAugustMetaiYear2004 2005 2006 2007 2008DaugiametisvidurkisLong-termaverageOro temperatūraA<strong>ir</strong> temperature, °C10,7 11,2 11,0 11,4 10,3 12,013,7 15,0 16,3 15,4 14,0 16,516,1 19,4 19,3 15,2 15,5 17,716,7 18,2 17,5 16,5 15,7 16,4KrituliaiPrecipitation, mm46,2 58,8 24,9 104,4 41,8 43,777,4 66,6 4,6 72,2 59,6 50,450,4 109,4 10,1 173,6 56,8 71,8123,4 80,2 57,8 42,8 90,0 75,8Rezultatai. Lyginant tarpusavyje įvertinti penki laiškinio česnako veislės <strong>ir</strong> selekciniainumeriai. Vidutinis augalų aukštis siekė 49,6 cm (3 lentelė). ‘Alių’ veislėsaugalai buvo aukščiausi – 57,9 cm <strong>ir</strong> iš esmės skyrėsi nuo kitų t<strong>ir</strong>tų veislių. Selekcinionumerio 042 <strong>ir</strong> veislės ‘Zornaja rostan’ augalai buvo žemiausi: jų aukštis buvoatitinkamai 45,8 <strong>ir</strong> 44,6 cm. Lapijos skersmeniu iš kitų veislių iš esmės išsiskyrė61
- Page 3 and 4:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 5 and 6:
RNR degradacijos.D a u g i n a m o
- Page 7 and 8:
2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 9 and 10: 29 - ‘Connel Red’; 30 - ‘Paul
- Page 11 and 12: genetinių išteklių sodo virusini
- Page 13: Examined 35 apple varieties (entere
- Page 16 and 17: Įvadas. Antioksidantai įvairiais
- Page 18 and 19: metodo, kuriuo galima tiksliai įve
- Page 20 and 21: esant didesniems vandens kiekiams (
- Page 22 and 23: įmontuodami dviejų kelių vožtuv
- Page 24 and 25: standartiniams antioksidantams tirt
- Page 26 and 27: S p e k t r o f o t o m e t r i n i
- Page 28 and 29: nustatyti optimalias žaliavos ar p
- Page 30 and 31: 22. Devasagayam T. P., Tilak J. C.,
- Page 32 and 33: 52. Miller N. J., Rice-Evans C. A.,
- Page 34 and 35: 81. van den Berg R., Haenen G. R. M
- Page 37 and 38: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 39 and 40: ų daigai pasodinti į nuolatinę a
- Page 41 and 42: Didžiausią suminį (279 vnt.) ir
- Page 43 and 44: 5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 45 and 46: Literatūra1. Bertin N., Guichard S
- Page 47 and 48: SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE O
- Page 49 and 50: Wa v e l e n g t h - d i s p e r s
- Page 51: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 54 and 55: Table 4. Cumulative correlation bet
- Page 56 and 57: 9. Kaymak H. C., Güvenç İ., Yara
- Page 59: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 63 and 64: 1 pav. Laiškinio česnako (Allium
- Page 65: 8. Tarakanovas P., Raudonius S. 200
- Page 68 and 69: augalų ir daržovių kolekcija, ku
- Page 70 and 71: Oro temperatūra 2008 m. buvo 1,9
- Page 72 and 73: (5,5 cm) ir ‘ Dark Opal’ (5,1 c
- Page 74 and 75: 3. Produktyviausi yra ‘Genovese
- Page 77 and 78: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 79 and 80: DSV reikšmės vertė (vertinama 0-
- Page 81 and 82: 1 pav. Palankios dienos A. dauci in
- Page 83 and 84: Aptarimas. Palankios sąlygos Alter
- Page 85: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 88 and 89: - RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 90 and 91: Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 92 and 93: easons of the study, innovation. Sh
- Page 94 and 95: Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 96: ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLie