(5,5 cm) <strong>ir</strong> ‘ Dark Opal’ (5,1 cm) veislių augalai. Mažiausias buvo (1,9 cm) ‘FineVerde’ veislės augalų lapo plotis.T<strong>ir</strong>iant kvapiojo baziliko veisles nustatyta, kad daugiausia šalutinių šakų išaugino‘Genovese’ (10 vnt./augalo) veislės augalai. Mažiausiai šalutinių šakų išaugino ‘FineVerde’ (6,1 vnt./augalo) <strong>ir</strong> ‘Dark Opal’ (6,2 vnt./augalo) veislių augalai.Vienas pagrindinių sk<strong>ir</strong>tingų veislių vertinimo rodiklių yra kvapiojo bazilikų žolėsderlius. Įvertintas dvejų tyrimo metų vidutinis šviežios žolės <strong>ir</strong> naudingiausios žaliavos(lapijos, pumpurų <strong>ir</strong> žiedų) derlius bei jo išeiga (4 lentelė). Mūsų tyrimų duomenimis,didžiausią šviežios žolės derlių išaugino ‘Genovese’ (37,5 t/ha -1 ), mažiausią – ‘DarkOpal’ (17,0 t/ha -1 ) veislių augalai. Dvejų metų tyrimai parodė, kad didžiausias gautas‘Red Rubin’ (27,0 t/ha -1 ), mažiausias – ‘Dark Opal’ (12,9 t/ha -1 ) veislių naudingosiosžaliavos derlius.Didžiausia naudingosios žaliavos išeiga buvo ‘Dark Opal’ (75,9 %) veislės, išesmės mažiausia – ‘Genovese’ (69,3 %) <strong>ir</strong> ‘Holly’ (69,3 %) veislių.4 lentelė. Kvapiojo baziliko šviežios žolės derliaus elementai (2008–2009 m.vidurkiai)Table 4. Fresh herb yield elements of sweet basil (average of 2008–2009)VeislėsŠviežios žolės bendra masėFresh herb total weightNaudingosios žaliavos masėNet raw massCultivars augaloaugaloišeigat/haplant, gt/haplant, gproduction, %‘Dark Opal’ 359 17,0 271 12,9 75,9‘Cinamon’ 717 34,0 526 25,0 73,5‘Fine Verde’ 736 34,9 536 25,5 73,0‘Red Rubin’ 784 37,2 569 27,0 72,3‘Holly’ 738 35,0 512 24,3 69,4‘Genovese’ 790 37,5 547 26,0 69,3Vidurkis687 32,6 494 23,5 72,2AverageR05 / LSD 0539,662 1,891 44,33 2,161 1,952Atlikus kvapiojo baziliko šviežios žaliavos biocheminę analizę <strong>ir</strong> lyginant veislestarpusavyje, nustatyta, kad didžiausią bendro cukraus kiekį sukaupė žalialapių ‘FineVerde’ <strong>ir</strong> ‘Holly’ (1,98 <strong>ir</strong> 1,60 %) veislių, mažiausią – raudonlapių ‘Dark Opal’ <strong>ir</strong> ‘RedRubin’ (0,85 <strong>ir</strong> 0,97 %) veislių lapija (5 lentelė).Daugiausia t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų sukaupė žalialapės ‘Fine Verde’ (7,1 %) <strong>ir</strong>‘Holly’ (6,7 %) veislės. Beveik vienodą t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų kiekį sukaupė raudonlapiųveislių ‘Red Rubin’ <strong>ir</strong> ‘Dark Opal’ augalai – atitinkamai 5,2 <strong>ir</strong> 5,3 %.Daugiausia askorbo rūgšties lapijoje susintetino raudonlapės veislės ‘Dark Opal’augalai – 16,8 mg %, arba net 4,8 mg % daugiau nei mažiausiai askorbo rūgšties sukaupusižalialapė ‘Holly’ veislė.Mūsų tyrimo duomenimis, vienodas karotino kiekis (5,9 mg %) aptiktas ‘Dark72
Opal’ <strong>ir</strong> ‘Genovese’ veislių lapijoje. Mažiausiai karotino (3,2 mg %) rasta ‘Red Rubin’veislės lapuose.5 lentelė. Kvapiojo baziliko šviežios žolės biocheminiai rodikliai 2009 metaisTable 5. Fresh herb biochemical parameters of sweet basil (2009)VeislėsCultivarsBendrocukraus kiekisTotal sugar, %T<strong>ir</strong>pios sausosiosmedžiagosDry soluble solids, %Askorbo rūgštisAscorbic acid,mg 100 g -1KarotinasCarotene,mg 100 g -1SausosiosmedžiagosDry matter, %‘Dark Opal’ 0,85 5,3 16,8 5,9 12,5‘Cinamon’ 1,09 6,1 15,2 4,5 16,0‘Fine Verde’ 1,98 7,1 14,4 5,3 18,6‘Red Rubin’ 0,97 5,2 14,3 3,2 13,8‘Holly’ 1,60 6,7 12,0 5,0 17,7‘Genovese’ 1,32 5,6 13,6 5,8 15,9VidurkisAverage1,<strong>31</strong> 6,0 14,4 5,0 15,8Sausųjų medžiagų kiekis įva<strong>ir</strong>avo nuo 18,6 % (‘Fine verde’) iki 12,5 % (‘DarkOpal’).Aptarimas. Kvapusis bazilikas labiau paplitęs šiltesnio klimato kraštuose <strong>ir</strong>naudojamas kaip prieskoninis bei vaistinis augalas (Javanmardi <strong>ir</strong> kt. 2002). Atliekanttyrimus su nežinomais augalais, svarbiausias uždavinys yra jų introdukcija <strong>ir</strong>aklimatizacija (Chmielewski, Müller, Küchler, 2005). Augalų reprodukcinės savybėslabiausiai priklauso nuo augalo genetinės prigimties, tačiau augalų augumui <strong>ir</strong> vystymuisituri įtakos <strong>ir</strong> meteorologiniai veiksniai. Tik ištyrus mažiau žinomų augalųaugimo, produktyvumo dinamiką fenologinių stebėjimų metu <strong>ir</strong> jų priklausomumąnuo meteorologinių veiksnių, galima nustatyti augalinės žaliavos tinkamą nuėmimolaiką, nuo kurio priklauso jos kiekis <strong>ir</strong> kokybė (Ragažinskienė <strong>ir</strong> kt., 2006).Mūsų šalies klimato sąlygomis kokybišką šviežios žolės derlių užaugina į laukądaigais sodinamas bazilikas. Augalai labai jautrūs šalnoms. Tinkamiausias laikas juossodinti yra b<strong>ir</strong>želio mėnesio p<strong>ir</strong>moji pusė (paprastajam erškėčiui pražydus).Pasaulyje yra daug baziliko veislių <strong>ir</strong> rūšių, kurios viena nuo kitos sk<strong>ir</strong>iasi morfologiniais<strong>ir</strong> biocheminiais rodikliais, šviežios žolės derlumu, kvapu <strong>ir</strong> jo stiprumu,vegetacijos trukme (Piccaglia., Marotti, 1993). Svarbiausia biologinė ūkinė augalųsavybė yra derlumas. Iš t<strong>ir</strong>tų kvapiojo baziliko veislių auginti gamybiniuose plotuoserekomenduojama produktyviausias ‘Genovese’ <strong>ir</strong> ‘Red Rubin’ veisles.Išvados. 1. Kvapiojo baziliko veislių grupėje trumpiausias laikas nuo visiškosudygimo iki žydėjimo pradžios yra ‘Red Rubin’ (71 d.) <strong>ir</strong> ‘Cinamon’ (75 d.) veislių,ilgiausias – ‘Genovese’ (90 d.) veislės.2. Kvapiojo baziliko ‘Holly’ veislės augalai iš kitų išsiskyrė antžeminės daliesaukščiu (71,2 cm), pagrindinio stiebo skersmeniu (1,8 cm), ilgiausiais (8,5 cm) <strong>ir</strong>plačiausiais (5,8 cm) lapais.73
- Page 3 and 4:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 5 and 6:
RNR degradacijos.D a u g i n a m o
- Page 7 and 8:
2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 9 and 10:
29 - ‘Connel Red’; 30 - ‘Paul
- Page 11 and 12:
genetinių išteklių sodo virusini
- Page 13:
Examined 35 apple varieties (entere
- Page 16 and 17:
Įvadas. Antioksidantai įvairiais
- Page 18 and 19:
metodo, kuriuo galima tiksliai įve
- Page 20 and 21:
esant didesniems vandens kiekiams (
- Page 22 and 23: įmontuodami dviejų kelių vožtuv
- Page 24 and 25: standartiniams antioksidantams tirt
- Page 26 and 27: S p e k t r o f o t o m e t r i n i
- Page 28 and 29: nustatyti optimalias žaliavos ar p
- Page 30 and 31: 22. Devasagayam T. P., Tilak J. C.,
- Page 32 and 33: 52. Miller N. J., Rice-Evans C. A.,
- Page 34 and 35: 81. van den Berg R., Haenen G. R. M
- Page 37 and 38: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 39 and 40: ų daigai pasodinti į nuolatinę a
- Page 41 and 42: Didžiausią suminį (279 vnt.) ir
- Page 43 and 44: 5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 45 and 46: Literatūra1. Bertin N., Guichard S
- Page 47 and 48: SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE O
- Page 49 and 50: Wa v e l e n g t h - d i s p e r s
- Page 51: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 54 and 55: Table 4. Cumulative correlation bet
- Page 56 and 57: 9. Kaymak H. C., Güvenç İ., Yara
- Page 59 and 60: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 61 and 62: 2003). Principinių koordinačių a
- Page 63 and 64: 1 pav. Laiškinio česnako (Allium
- Page 65: 8. Tarakanovas P., Raudonius S. 200
- Page 68 and 69: augalų ir daržovių kolekcija, ku
- Page 70 and 71: Oro temperatūra 2008 m. buvo 1,9
- Page 74 and 75: 3. Produktyviausi yra ‘Genovese
- Page 77 and 78: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 79 and 80: DSV reikšmės vertė (vertinama 0-
- Page 81 and 82: 1 pav. Palankios dienos A. dauci in
- Page 83 and 84: Aptarimas. Palankios sąlygos Alter
- Page 85: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 88 and 89: - RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 90 and 91: Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 92 and 93: easons of the study, innovation. Sh
- Page 94 and 95: Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 96: ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLie