sodininkystė ir daržininkystė 31(3–4)

esant didesniems vandens kiekiams (70–90 proc. v/v), antiradikalinis aktyvumas imamažėti, nes dalis DPPH radikalų koaguliuoja ir tampa neprieinami antioksidantams(Stasko ir kt., 2007).S p e k t r o f o t o m e t r i n i s m e t o d a s. DPPH radikalų surišimo rezultataipateikiami kaip efektyvi koncentracija (EC 50) – tai yra antioksidanto kiekis, reikalingas50 proc. pradinės DPPH koncentracijos surišti (Brand-Williams ir kt., 1995). Nekintamosabsorbcijos būsenai su EC 50pasiekti reikalingas laikas nustatomas iš kinetinės kreivėsir žymimas TEC 50. Vėliau Sanchez-Moreno ir kiti (1998) sujungė šiuos abu parametrusir pavadino antiradikaliniu efektyvumu, kuris apskaičiuojamas pagal formulę:AE = (1/ EC 50× T EC50). Kuo mažesnės EC 50ir T EC50reikšmės, tuo didesnis tiriamoantioksidanto antiradikalinis efektyvumas. Labai panašų parametrą, pavadintą radikalųsurišimo efektyvumu (RSE), pasiūlė De Beer ir kiti (2003). RSE apskaičiuojamas kaippradinio DPPH radikalų surišimo greičio (gauto per pirmą minutę) ir EC 50santykis.Pagrindinis EC 50trūkumas yra tas, kad radikalų surišimo procentas priklauso nuopradinės DPPH radikalų koncentracijos (Karadag ir kt., 2009). Nėra tiesinės priklausomybėstarp skirtingų DPPH radikalų koncentracijų ir antioksidanto kiekio. Dėlšios priežasties tiksliau būtų naudoti DPPH radikalų tirpalo absorbcijos pokytį arbasurištų radikalų kiekį nei procentinę DPPH radikalų surišimo išraišką. Absorbcijospokyčio reikšmės naudojamos standartinio antioksidanto (askorbo rūgštis, troloksas)kalibracinei kreivei sudaryti ir tiriamo junginio DPPH radikalų surišimo aktyvumasišreiškiamas kaip standartiniam antioksidantui ekvivalentiška koncentracija.Sferinis DPPH radikalo prieinamumas yra svarbus reakcijos veiksnys. Mažų antioksidantomolekulių, geriau prieinančių prie radikalo aktyvių centrų, antiradikalinisaktyvumas santykinai didesnis (Huang ir kt., 2005). Daugelis didelės molekulinėsmasės antioksidantų, kurie greitai inaktyvuoja ROO• radikalus, gali būti lėti arba visaiinertiški taikant šį metodą. DPPH radikalai netirpsta vandeninėje terpėje, todėl sunkiauįvertinti hidrofilinius antioksidantus. Taip pat kaip trūkumas įvardijamas DPPH ar įjį panašių radikalų nebuvimas biologinėse sistemose. Gana komplikuotas junginių,tokių kaip karotenoidai, antocianinai, antiradikalinio aktyvumo rezultatų vertinimas,nes sutampa šių junginių ir DPPH radikalų absorbcijos spektrai (Prior ir kt., 2005).Šiuo atveju labai tiktų elektrocheminė DPPH radikalų surišimo detekcija, pasiūlytaMilardovic ir kitų (2005, 2006), kuri leidžia analizuoti spalvotus ar drumstus bandiniussu mažu antioksidantų kiekiu.Nepaisant minėtų trūkumų, DPPH radikalų surišimo metodas yra techniškai paprastasir greitas, taikomas naudojant spektrofotometrą. Jis tinkamas uogų, daržovių,vaisių ir jų sulčių ar ekstraktų antiradikalinio aktyvumo tyrimams atlikti (Szajdekir kt., 2009).E S C p o k o l o n ė l i n i s m e t o d a s. Pirmieji ESC-DPPH pokolonėlinį metodąišvystė Koleva ir kt. (2000) laisvuosius radikalus surišančių junginių atrankai kompleksiniuosemišiniuose, panaudojant metanolinį DPPH tirpalą. ESC išskirstytos analitėsreaktoriuje reaguoja su DPPH radikalais, kurių redukcija yra fiksuojama absorbciniudetektoriumi ir užrašomos neigiamos smailės esant 517 nm bangos ilgiui. Reakcijoskilpa buvo padaryta iš 15 m ilgio 0,25 mm vidinio skersmens polietereterketono (PEEK,angl. polyetheretherketone) vamzdelio. DPPH tirpalas į reaktorių tiektas pertraukiamoveikimo švirkštiniu siurbliu. Autoriai optimizavo tokius parametrus, kaip DPPH tirpalo20