sodininkystė ir daržininkystė 31(3–4)

Aptarimas. Laiškinis česnakas natūraliai auga Europos ir Azijos regionuose.Šie augalai, pradėti auginti viduramžiais, gana dažnai auginami ir šiais laikais. Jieypač vertinami dėl maistinių ir dietinių savybių (Gardner, 1998; Small ir Deutch,2001). Daug dėmesio skiriama laiškinio česnako ropelių, lapų ir žiedynstiebių antioksidaciniųsavybių tyrimams (Stajner ir kt., 2004).Apibendrinant atliktą laiškinio česnako veislių ir selekcinių numerių, besiskiriančiųsavo geografine kilme, morfobiologinių rodiklių vertinimą, galima darytiprielaidą, kad Lietuvos klimato sąlygos yra palankios ir vietinėms, ir introdukuotomsveislėms augti. Aukščiausius ir plačiausius kerus formavo ‘Alių’ veislės augalai.‘Sempra’ veislės augalų lapų aukštis buvo 51,6 cm. Kitų tyrėjų gauti duomenys labaipanašūs: ‘Sempra’ lapų aukštis siekė 50,0 cm (Vina, Cerimele, 2009). Daugiausialaiškų išaugino ‘Sempra’ veislės ir selekcinio numerio 042 augalai. Visų tirtų veisliųir selekcinių numerių augalų laiškų skersmuo buvo beveik vienodas, o ilgis skyrėsi.Ilgiausius laiškus formavo selekcinio numerio 042 ir ‘Alių’ veislės augalai.Panašias tendencijas parodė laiškinio česnako morfobiologiniai rodikliai, gautiatlikus principinių koordinačių (PK) analizę. Tirti selekciniai numeriai ir veislėsdvimatėje PK erdvėje pasiskirstė individualiai, o ‘Alių’ veislės augalai išsidėstė PK1erdvėje su didžiausia pozityvia verte.Išvados. 1. Tirtų laiškinio česnako veislių ir selekcinių numerių augalų aukštissiekė nuo 44,6 iki 57,9 cm, skersmuo – nuo 41,1 iki 65,0 cm. Aukščiausią ir plačiausiąlapiją formavo lietuviškos ‘Alių’ veislės augalai.2. ‘Sempra’ veislės (Čekija) ir selekcinio numerio 042 (Danija) augalų kere nustatytasdidžiausias (atitinkamai 122 ir 128 vnt.) laiškų kiekis.3. Tirtų laiškinio česnako veislių ir selekcinių numerių vidutinis laiško skersmuobuvo 0,4–0,5 cm, ilgis – nuo 34,2 iki 43,3 cm. Ilgiausius laiškus formavo ‘Alių’ veislėsaugalai.Gauta 2012 06 11Parengta spausdinti 2012 12 04Literatūra1. Garder A. 1998. Herbs in bloom: a guide to growing herbs as ornamental plants.Timber Press Inc. Portland, USA, 81–85.2. Grzeszczuk M., Wesolowska A., Jadzak D., Jakubowska B. 2011. Nutrition valueof chive edible flowers. Acta Sci. Pol., Hortorum Cultus, 10(2): 85–94.3. Maročkienė N. 2006. Dauginimo galimybės ir tankumo įtaka daugiamečių česnakųaugimui ir derliui: ataskaitinės konferencijos medžiaga, 19: 103–106.4. Menzel A. 2000. Trends in phonological phases in Europe between 1951 and1996. International Journal of Biometerology, 44(2): 76–81.5. Norušis M. J. 1998. SPPS 8.0 Guide to Data Analysis. Prentice hall, 563.6. Small E., Deutsch G. 2001. Culinary herbs for short – season gardeners. IsmantPeony Press, Canada, 56–92.7. Stajner D., Canadonovic – Brunet J., Pavlovic A. 2004. Allium schoenoprasumL., as a natural antioxidant. Phytoter. Res., 18(7): 522–524.64