ats<strong>ir</strong>enka tas komercines pomidorų veisles <strong>ir</strong> hibridus, kurios atsparesnės ligoms beikenkėjams. Tačiau toks elementarus dalykas kaip pomidorų sėjos laikas gali turėtilemiamos įtakos derlingumui <strong>ir</strong> vaisių kokybei (Cuartero, Fernandez-Munoz, 1999;Аутко, 2003; Ganesan, Subbiah, 2004). Mūsų tyrimas parodė, kad didžiausią suminį <strong>ir</strong>prekinį derlių išaugino pomidorai, pasėti kovo 29 <strong>ir</strong> balandžio 5 dienomis. Pomidorai,pasėti balandžio mėn. antrąjį dešimtadienį, davė 3 kg m -2 mažesnį derlių. Pomidorųsėjos vėlinimas nuosekliai didino neprekinių vaisių kiekį <strong>ir</strong> neprekinio derliaus dalį.Pomidorų produktyvumą labiausiai lemia vaisių skaičius ant augalo bei vidutinė vienovaisiaus masė (Mitchell <strong>ir</strong> kt., 1991; Johnson <strong>ir</strong> kt., 1998; Jankauskienė, Brazaitytė,2009). Remiantis atlikto bandymo duomenimis, didžiausius prekinius vaisius išauginoanksčiausiai pasėti pomidorai, o sėjos vėlinimas turėjo neigiamos įtakos vaisių dydžiui,nes savaite vėliau pasėti pomidorai subrandino gerokai mažesnius vaisius.Žmogaus skonio receptoriai gerą skonį susieja su dideliu sausųjų medžiagų kiekiu<strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų bei rūgštingumo santykiu (Kadar <strong>ir</strong> kt., 1977; Radzevičius<strong>ir</strong> kt., 2009). Lietuvos mokslininkų dešimties metų tyrimo duomenimis, vidutinist<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų kiekis valgomojo pomidoro vaisiuose yra 6,13 proc., o sausųjųmedžiagų – 6,86 proc. (Viškelis <strong>ir</strong> kt., 2005). Mūsų tyrimas parodė, kad sėjoslaikas turėjo įtakos sausųjų <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų kiekiui pomidorų vaisiuose.Didžiausias t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų (5,05 proc.) <strong>ir</strong> sausųjų medžiagų (6,82 proc.)kiekis nustatytas balandžio 12 d. pasėtuose pomidoruose. Anksčiausiai (kovo 29 d.)pasėti pomidorai sukaupė mažiausiai šių medžiagų. Labai panašų kiekį t<strong>ir</strong>pių sausųjų<strong>ir</strong> sausųjų medžiagų sukaupė pomidorai, pasėti balandžio 5 <strong>ir</strong> balandžio 19 dienomis.Išvados. 1. Anksčiausiai pasėti pomidorai p<strong>ir</strong>mieji subrandino p<strong>ir</strong>mąjį derlių,tačiau laiko tarpas nuo sudygimo iki derėjimo pradžios buvo 3 dienomis ilgesnisnegu vėliausiai pasėtų pomidorų.2. Didžiausią suminį <strong>ir</strong> prekinį derlių išaugino pomidorai, pasėti kovo 29 <strong>ir</strong> balandžio5 dienomis.3. Pomidorų sėjos vėlinimas nuosekliai didino neprekinių vaisių kiekį <strong>ir</strong> neprekinioderliaus dalį.4. Didžiausius prekinius vaisius išaugino anksčiausiai pasėti pomidorai, o sėjosvėlinimas turėjo neigiamos įtakos vaisių dydžiui.Padėka. *Podoktorantūros stažuotė finansuojama iš Europos Sąjungos struktūriniųfondų, įgyvendinant projektą „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimasLietuvoje“.Gauta 2012 07 25Parengta spausdinti 2012 11 0944
Literatūra1. Bertin N., Guichard S., Leonardi C., Longuenesse J. J., Langlois D., NavezB. 2000. Seasonal evolution of the quality of fresh glasshouse tomatoes underMediterranean conditions, as affected by a<strong>ir</strong> vapour pressure deficit and plantfruit load. Annals of Botany 85: 741–750.2. Cuartero J., Fernandez-Munoz R. 1999. Tomato and salinity. ScientiaHorticulturae, 78: 83–125.3. Das M. R., Hossain T., Sultana M. M., Golam Sarwar S. H. M., Hafiz M. H. R.2011 a. Effect of different sowing time on the quality of tomato varieties.Bangladesh research publications journal, 6(1): 46–51.4. Das M. R. Hossain T., Sultana M. M., Golam Sarwar S. H. M., Rahman Md. S.2011 b. Variation in growth and yield quality of tomato varieties under differentsowing time. Bangladesh research publications journal, 6(1): 46–51.5. Emmons C. L. W., Scott J. W. 1997. Env<strong>ir</strong>onmental and physiological effectson cuticle cracking in tomato. Journal of the American Society for HorticulturalScience, 122: 797–801.6. Ganesan M., Subbiah V. R. 2004. A case study on increasing tomato productivityin a low cost naturally ventilated greenhouse with different spacing. Proceedingsof Biodiversity Resources Management and Sustainable Use, 119–122.7. Jankauskienė J., Brazaitytė A. 2009. Tankinimo būdai <strong>ir</strong> jų įtaka pomidorų derliui.Sodininkystė <strong>ir</strong> daržininkystė, 28(1): 105–113.8. Jankauskienė J., Survilienė E. 2003. Daržovių auginimas šiltnamyje. Akademija.9. Johnson H. E., Salter G. J., Smith A. R., Hall M. A. 1998. Tomato growth andfruit quality in soilless culture. Acta Horticulture, 491: 337–342.10. Kadar A. A., Stevens M. A., Albright-Holton M., Morris L., Algazi M. 1977.Effect of fruit ripeness when picked on flavor and composition in fresh markettomatoes. Journal of the American Society for Horticultural Science, 102:724–7<strong>31</strong>.11. Kulienė L., Tomkus J. 1990. Bendroji fenologija. Vilnius.12. LHMT duomenų bazė. 2012. http://meteo.lt13. Mačys J., Šidlauskas A. 1968. Pomidorai. Vilnius.14. Mitchell J. P., Shennan C., Grattan S. R., May D. M. 1991. Tomato fruit yieldsand quality under water deficit and salinity. Journal of the American Society forHorticultural Science, 116(2): 215–221.15. Radzevičius A., Karklelienė R., Bobinas Č., Viškelis P. 2009. Nutrition qualityof different tomato cultivars. Žemd<strong>ir</strong>bystė-Agriculture, 96(3): 67–75.16. Visockienė G., Jankauskienė J. 2000. Pomidorų veislės ‘Milžinai’ <strong>ir</strong> ‘Rutuliai’.Sodininkystė <strong>ir</strong> daržininkystė, 19(4): 48–43.17. Visockienė G. 1998. Pomidorų selekcijos pasiekimai Lietuvoje. Sodininkystė <strong>ir</strong>daržininkystė, 17(2): 18–27.18. Viškelis P., Vilkauskaitė G., Noreika R. K. 2005. Pomidorų cheminė sudėtis,funkcinės savybės <strong>ir</strong> suvartojimas. Sodininkystė <strong>ir</strong> daržininkystė, 24(4):182–192.19. Аутко А. 2003. Тепличное овощеводство. Минск.45
- Page 3 and 4: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 5 and 6: RNR degradacijos.D a u g i n a m o
- Page 7 and 8: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 9 and 10: 29 - ‘Connel Red’; 30 - ‘Paul
- Page 11 and 12: genetinių išteklių sodo virusini
- Page 13: Examined 35 apple varieties (entere
- Page 16 and 17: Įvadas. Antioksidantai įvairiais
- Page 18 and 19: metodo, kuriuo galima tiksliai įve
- Page 20 and 21: esant didesniems vandens kiekiams (
- Page 22 and 23: įmontuodami dviejų kelių vožtuv
- Page 24 and 25: standartiniams antioksidantams tirt
- Page 26 and 27: S p e k t r o f o t o m e t r i n i
- Page 28 and 29: nustatyti optimalias žaliavos ar p
- Page 30 and 31: 22. Devasagayam T. P., Tilak J. C.,
- Page 32 and 33: 52. Miller N. J., Rice-Evans C. A.,
- Page 34 and 35: 81. van den Berg R., Haenen G. R. M
- Page 37 and 38: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 39 and 40: ų daigai pasodinti į nuolatinę a
- Page 41 and 42: Didžiausią suminį (279 vnt.) ir
- Page 43: 5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 47 and 48: SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE O
- Page 49 and 50: Wa v e l e n g t h - d i s p e r s
- Page 51: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 54 and 55: Table 4. Cumulative correlation bet
- Page 56 and 57: 9. Kaymak H. C., Güvenç İ., Yara
- Page 59 and 60: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 61 and 62: 2003). Principinių koordinačių a
- Page 63 and 64: 1 pav. Laiškinio česnako (Allium
- Page 65: 8. Tarakanovas P., Raudonius S. 200
- Page 68 and 69: augalų ir daržovių kolekcija, ku
- Page 70 and 71: Oro temperatūra 2008 m. buvo 1,9
- Page 72 and 73: (5,5 cm) ir ‘ Dark Opal’ (5,1 c
- Page 74 and 75: 3. Produktyviausi yra ‘Genovese
- Page 77 and 78: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 79 and 80: DSV reikšmės vertė (vertinama 0-
- Page 81 and 82: 1 pav. Palankios dienos A. dauci in
- Page 83 and 84: Aptarimas. Palankios sąlygos Alter
- Page 85: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 88 and 89: - RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 90 and 91: Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 92 and 93: easons of the study, innovation. Sh
- Page 94 and 95:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 96:
ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLie