1999; Zawadzka <strong>ir</strong> kt., 1989), didėja jų priežiūros išlaidos. Derliaus nuostoliai dėlv<strong>ir</strong>usinių ligų gali sk<strong>ir</strong>tis priklausomai nuo veislės, v<strong>ir</strong>uso štamo bei aplinkos veiksnių.Wilhelminadorp tyrimų stotyje Olandijoje 14 metų buvo t<strong>ir</strong>tas ‘Golden Delicious’veislės derlingumas sode. Per tyrimo laikotarpį sveikos obels derlius buvo 17 % didesnis.Per metus v<strong>ir</strong>usais infekuoto 1 ha obelų sode (2 300 medžių) pat<strong>ir</strong>ta 7,8 tonosderliaus nuostolių (van den Berg, 2003). Dėl v<strong>ir</strong>usinės infekcijos ‘Golden Delicious’veislės derlingumas sumažėja iki 46 %, ‘Red Delicious’ – iki 42 %, o ‘McIntosh’ – iki9 % (Cembali <strong>ir</strong> kt., 2003). Dideli derliaus nuostoliai pat<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> dėl kitų sodo augalų(kriaušių, aviečių, braškių) v<strong>ir</strong>usinių ligų (Converse, 1991; Spak and Kubelkova, 2000;Šutic <strong>ir</strong> kt., 1999). Neigiamas v<strong>ir</strong>usų poveikis nustatytas ne tik derančiame sode, bet<strong>ir</strong> augyne. V<strong>ir</strong>usinėmis ligomis užkrėsta sodinamoji medžiaga silpniau auga, mažiaušakojasi <strong>ir</strong> kita (Kviklys, 2002; Maxim <strong>ir</strong> kt., 2004, Kviklys <strong>ir</strong> Stankienė, 2005).Tik vegetatyvinis sodo augalų dauginimo būdas, intensyvi agrotechnika, menkosprofilaktinės priemonės nuo grybinių bei bakterinių ligų, netinkama kova su žalingaiskenkėjais, kurie yra v<strong>ir</strong>usinių ligų pernešėjai, sudaro palankias sąlygas v<strong>ir</strong>usinių ligųsukėlėjams plisti. Kadangi nėra jokių veiksmingų apsaugos priemonių nuo v<strong>ir</strong>usiniųligų, todėl tik įsigyti sveiki sodo augalai gali normaliai augti, vystytis <strong>ir</strong> duoti aukštoskokybės derlių. Tai ypač svarbu ilgaamžiams sodo augalams, kurie turi išlaikyti didelįekonominį produktyvumą nuo keliolikos iki keliasdešimties metų.Lietuvos agrarinių <strong>ir</strong> miškų mokslų centro Sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystės institute(LAMMC SDI) sodo augalų pradinė sodinamoji medžiaga sertifikuojama <strong>ir</strong> v<strong>ir</strong>usologinėsbūklės stebėsena atliekama jau nuo 1995 metų, remiantis ES Tarybos d<strong>ir</strong>ektyva2008/90/EB. Didelės ūkinės vertės sėklavaisių augalai ruošiami sertifikuoti pagalEuropos augalų apsaugos organizacijos (EPPO) paruoštas schemas PM 4/27 (EPPOStandarts, 1999). Sertifikuojama tik testuota <strong>ir</strong> dev<strong>ir</strong>usuota sodinamoji medžiaga.LAMMC SDI nuolat išsk<strong>ir</strong>iama, dauginama <strong>ir</strong> dev<strong>ir</strong>usuojama sveika sodo augalųpradinė dauginamoji medžiaga, atliekama stebėsena, laikantis privalomųjų reikalavimųbei augalų aprobacijos metodinių nurodymų, parengtų remiantis Lietuvos teisine baze(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 3D-480patv<strong>ir</strong>tintos Sodo augalų dauginamosios medžiagos dauginimo taisyklės).Dėl didelio v<strong>ir</strong>usinių ligų v<strong>ir</strong>ulentiškumo <strong>ir</strong> daromos žalos svarbu identifikuotiLietuvos obelų soduose aptinkamus v<strong>ir</strong>usus. Tai leistų t<strong>ir</strong>ti jų kilmę, mutacijas <strong>ir</strong> migracijątarptautiniu mastu.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. T y r i m o o b j e k t a s i r v i e t a .Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių <strong>ir</strong> miškų mokslų centro Sodininkystės <strong>ir</strong> daržininkystėsinstituto (LAAMC SDI) bazėje <strong>ir</strong> Sodo augalų genetikos <strong>ir</strong> biotechnologijoslaboratorijoje 2011–2012 metais. Dėl pagrindinių obelų soduose paplitusių v<strong>ir</strong>usų testuotaaukščiausios kategorijos pradinė dauginamoji medžiaga, superelitinė dauginamojimedžiaga bei genetinių išteklių sode auginamos obelų veislės. V<strong>ir</strong>usinių ligų sukėlėjųpaieškai naudoti PGR (polimerazės grandininės reakcijos) <strong>ir</strong> biotesterių metodai.Obelyse aptinkamų v<strong>ir</strong>usinių ligų sukėlėjų diagnostikai atlikti ėminiai buvo imtiliepos mėnesį. Lapų audinių ėminiai RNR išsk<strong>ir</strong>ti paimti nuo pradinės dauginamosiosmedžiagos obelų, auginamų izoliuotai šiltnamyje, nuo superelitinių augalų skiepūgliniameaugyne bei nuo moksliniams tikslams introdukuotų obelų, auginamų genetiniųišteklių sode. Ėminiai iki analizės buvo laikomi –70 °C temperatūroje, siekiant išvengti4
RNR degradacijos.D a u g i n a m o s i o s m e d ž i a g o s r u o š i m a s i r a t r a n k a. Ruošiantdauginamąją medžiagą bei imant ėminius, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos žemėsūkio ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 3D-480 patv<strong>ir</strong>tintų Sodo augalųdauginamosios medžiagos dauginimo taisyklių.R N R i š s k y r i m a s i r k D N R s i n t e z ė . RNR iš augalų lapų išsk<strong>ir</strong>ta naudojantNucleoSpin ® RNA Plant (Macherey – Nagel) rinkinį pagal gamintojo pridėtąprotokolą. Išsk<strong>ir</strong>ta RNR naudota komplementariai DNR (kDNR) sintetinti. kDNRsintezė atlikta naudojant RevertAid F<strong>ir</strong>st Strand cDNA Synthesis Kit („Fermentas“)rinkinį pagal gamintojo protokolą.P G R m e t o d a s. V<strong>ir</strong>usų paieškai naudoti v<strong>ir</strong>uso baltymui specifiniai oligonukleotidiniaipradmenys (1 lentelė).1 lentelė. Specifinės obelų v<strong>ir</strong>usams oligonukleotidų sekos <strong>ir</strong> pradmenų hibridizacijostemperatūraTable 1. Specific oligonucleotide probes for apple v<strong>ir</strong>uses and hybridization temperatureof primersV<strong>ir</strong>usasV<strong>ir</strong>usApMV Obelųmozaikos v<strong>ir</strong>usasApple mosaic v<strong>ir</strong>usACLSV Obelųlatentinis chlorotinėsdėmėtligėsv<strong>ir</strong>usasApple chloroticleaf spot v<strong>ir</strong>usASGV Obelųstiebų griovėtumov<strong>ir</strong>usasApple stem groovingv<strong>ir</strong>usASPV Obelųstiebų duobėtumov<strong>ir</strong>usasApple stem pittingv<strong>ir</strong>usSpecifinės oligonukleotidų sekosSpecific oligonucleotide probesF -5’GCGGTCAACATGGTCTGCAAGTAC3’R -5’CTAACAAATCTTCATCGATAAGGCGG3’F-5’TTCATGGAAAGACAGGGGCAA3’R-5’AAGTCTACAGGCTATTTATTATAAGTCTAA3’F-5’GCCACTTCTAGGCAGAACTCTTTGAA3’R-5’AACCCCTTTTTGTCCTTCAGTACGAA3’F-5’ATGTCTGGAACCTCATGCTGCAA3’R-5’TTGGGATCAACTTTACTAAAAAGCATAA3’T pradmenųhibridizacijaT for primershybridization,°C59626458,4kDNR amplifikavimo reakcija vyko 20 μl mišinyje, sudarytame iš 2,5 μl10 × Taq DNR polimerazės buferio, 2 μl 25 mM MgCl 2, 0,4 μl 10 mM dNTP mišinio,2 × 20 pmol specifinių v<strong>ir</strong>uso genomui pradmenų, 1U Taq DNR polimerazės <strong>ir</strong>5
- Page 3: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 7 and 8: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 9 and 10: 29 - ‘Connel Red’; 30 - ‘Paul
- Page 11 and 12: genetinių išteklių sodo virusini
- Page 13: Examined 35 apple varieties (entere
- Page 16 and 17: Įvadas. Antioksidantai įvairiais
- Page 18 and 19: metodo, kuriuo galima tiksliai įve
- Page 20 and 21: esant didesniems vandens kiekiams (
- Page 22 and 23: įmontuodami dviejų kelių vožtuv
- Page 24 and 25: standartiniams antioksidantams tirt
- Page 26 and 27: S p e k t r o f o t o m e t r i n i
- Page 28 and 29: nustatyti optimalias žaliavos ar p
- Page 30 and 31: 22. Devasagayam T. P., Tilak J. C.,
- Page 32 and 33: 52. Miller N. J., Rice-Evans C. A.,
- Page 34 and 35: 81. van den Berg R., Haenen G. R. M
- Page 37 and 38: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 39 and 40: ų daigai pasodinti į nuolatinę a
- Page 41 and 42: Didžiausią suminį (279 vnt.) ir
- Page 43 and 44: 5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 45 and 46: Literatūra1. Bertin N., Guichard S
- Page 47 and 48: SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE O
- Page 49 and 50: Wa v e l e n g t h - d i s p e r s
- Page 51: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 54 and 55:
Table 4. Cumulative correlation bet
- Page 56 and 57:
9. Kaymak H. C., Güvenç İ., Yara
- Page 59 and 60:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 61 and 62:
2003). Principinių koordinačių a
- Page 63 and 64:
1 pav. Laiškinio česnako (Allium
- Page 65:
8. Tarakanovas P., Raudonius S. 200
- Page 68 and 69:
augalų ir daržovių kolekcija, ku
- Page 70 and 71:
Oro temperatūra 2008 m. buvo 1,9
- Page 72 and 73:
(5,5 cm) ir ‘ Dark Opal’ (5,1 c
- Page 74 and 75:
3. Produktyviausi yra ‘Genovese
- Page 77 and 78:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 79 and 80:
DSV reikšmės vertė (vertinama 0-
- Page 81 and 82:
1 pav. Palankios dienos A. dauci in
- Page 83 and 84:
Aptarimas. Palankios sąlygos Alter
- Page 85:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 88 and 89:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 90 and 91:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 92 and 93:
easons of the study, innovation. Sh
- Page 94 and 95:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 96:
ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLie