sodininkystė ir daržininkystė 31(3–4)

metodo, kuriuo galima tiksliai įvertinti tiriamajame bandinyje esančių junginių suminįantioksidantinį poveikį prieš visus in vivo aptinkamus prooksidantus, parodyti antioksidantųtarpusavio sąveikas ar jų elgesį kompleksinėse antioksidantinėse sistemose(Prior ir kt., 2005). Suminis antioksidantinis aktyvumas yra sudėtinis rodiklis, kurisapima: 1) ROS/RNS generacijos slopinimą ir gebėjimą juos surišti; 2) redukcinę galią;3) gebėjimą sujungti pereinamuosius metalus; 4) antioksidantinių fermentų aktyvavimą;5) oksidacinių fermentų slopinimą. Įvairiapusiškam biologiškai aktyvių junginiųantioksidantiniam poveikiui ištirti atliekami tyrimai dirbtinėse modelinėse sistemosein vitro su įvairiais oksidantais ir jų taikiniais taikant skirtingus reakcijų mechanizmus(Miguel, 2010).Taikant HAT reakcijomis pagrįstus antioksidantinio aktyvumo nustatymo metodus,antioksidantas suriša laisvąjį radikalą atiduodamas vandenilio atomą ir sudarydamasstabilius junginius (AH + X • → XH + A • ). Potencialių antioksidantų santykinis reaktyvumastaikant šiuos metodus priklauso nuo vandenilio donorinių grupių jungtiesdisociacijos energijos (≈ −10 kcal/mol) ir jonizacijos potencialo (< −36 kcal/mol).HAT reakcijoms įtakos neturi tirpiklio rūšis ir terpės pH. Jos yra labai greitos, trunkanuo kelių sekundžių iki minutės. Taikant HAT metodus, dėl redukuojančių priemaišų(pavyzdžiui, metalų jonų) klaidingai gaunamas didesnis antioksidantinis aktyvumas(Prior ir kt., 2005).Plačiausiai taikomi šie HAT reakcijomis pagrįsti antioksidantinio aktyvumonustatymo metodai: indukuotos mažo tankio lipoproteinų oksidacijos inhibavimas(Kontush ir kt., 1997), deguonies radikalų absorbcijos galia (ORAC, angl. oxygenradical absorbance capacity) (Garrett ir kt., 2010), antioksidanto sugaudytų radikalųsuminis matas (TRAP, angl. total radical trapping antioxidant parameter) ir krocinoišblukinimo metodas (Huang ir kt., 2005). Šiais metodais vertinama konkuruojančiosreakcijos kinetika ir antioksidantinis aktyvumas apskaičiuojamas pagal kinetines kreives.VAP reakcijomis pagrįsti antioksidantinio aktyvumo nustatymo metodai susidedaiš sintetinio laisvuosius radikalus generuojančio reagento (2,2′-azobis-(2-amidinopropano)hidrochloridas (ABAP), 2,2′-azobis-(2,4-dimetilvaleronitrilas) (AMVN),2,2’-azino-bis-(3-etilbenztiazolin-6-sulfono rūgštis) (ABTS)) (Valkonen, Kuusi, 1997;Wolfe, Liu, 2007), standartinių oksiduojamų molekulių (fluorescuojančio substrato)(dichlorofluoresceinas (Adom, Liu, 2005), fluoresceinas (Moore ir kt., 2006), fluorescuojantisbaltymas (R-fikoeritrinas) (Prior ir kt., 2005)) ir antioksidanto, kuris sufluorescuojančiu substratu konkuruoja dėl laisvųjų radikalų. Fluorescuojančio substratooksidacija imituoja lipidų peroksidaciją in vivo. Taikant šį metodą dažnai standartiniųoksiduojamų molekulių koncentracija yra mažesnė nei antioksidanto koncentracija.Tai prieštarauja realiai situacijai in vivo. Biologinėse sistemose antioksidantų kiekisžymiai mažesnis nei substrato (pavyzdžiui, lipidų) koncentracija. Abejojama, ar tiriamojunginio antioksidantinis aktyvumas, nustatytas HAT metodais, atitinka realų aktyvumąbiologinėse sistemose (Huang ir kt., 2005).Antioksidantinio aktyvumo nustatymo metodais, pagrįstais SET reakcijoms, matuojamasantioksidanto gebėjimas atiduoti vieną elektroną ir redukuoti oksidantą, kurisyra stabilus laisvasis radikalas arba kintamo valentingumo metalo jonas (Miguel, 2010):X • + AH → X– + AH •+AH • + + H 2O ↔ A • + H 3 O +18