Aptarimas. Laiškinis česnakas natūraliai auga Europos <strong>ir</strong> Azijos regionuose.Šie augalai, pradėti auginti viduramžiais, gana dažnai auginami <strong>ir</strong> šiais laikais. Jieypač vertinami dėl maistinių <strong>ir</strong> dietinių savybių (Gardner, 1998; Small <strong>ir</strong> Deutch,2001). Daug dėmesio sk<strong>ir</strong>iama laiškinio česnako ropelių, lapų <strong>ir</strong> žiedynstiebių antioksidaciniųsavybių tyrimams (Stajner <strong>ir</strong> kt., 2004).Apibendrinant atliktą laiškinio česnako veislių <strong>ir</strong> selekcinių numerių, besisk<strong>ir</strong>iančiųsavo geografine kilme, morfobiologinių rodiklių vertinimą, galima darytiprielaidą, kad Lietuvos klimato sąlygos yra palankios <strong>ir</strong> vietinėms, <strong>ir</strong> introdukuotomsveislėms augti. Aukščiausius <strong>ir</strong> plačiausius kerus formavo ‘Alių’ veislės augalai.‘Sempra’ veislės augalų lapų aukštis buvo 51,6 cm. Kitų tyrėjų gauti duomenys labaipanašūs: ‘Sempra’ lapų aukštis siekė 50,0 cm (Vina, Cerimele, 2009). Daugiausialaiškų išaugino ‘Sempra’ veislės <strong>ir</strong> selekcinio numerio 042 augalai. Visų t<strong>ir</strong>tų veislių<strong>ir</strong> selekcinių numerių augalų laiškų skersmuo buvo beveik vienodas, o ilgis skyrėsi.Ilgiausius laiškus formavo selekcinio numerio 042 <strong>ir</strong> ‘Alių’ veislės augalai.Panašias tendencijas parodė laiškinio česnako morfobiologiniai rodikliai, gautiatlikus principinių koordinačių (PK) analizę. T<strong>ir</strong>ti selekciniai numeriai <strong>ir</strong> veislėsdvimatėje PK erdvėje pasisk<strong>ir</strong>stė individualiai, o ‘Alių’ veislės augalai išsidėstė PK1erdvėje su didžiausia pozityvia verte.Išvados. 1. T<strong>ir</strong>tų laiškinio česnako veislių <strong>ir</strong> selekcinių numerių augalų aukštissiekė nuo 44,6 iki 57,9 cm, skersmuo – nuo 41,1 iki 65,0 cm. Aukščiausią <strong>ir</strong> plačiausiąlapiją formavo lietuviškos ‘Alių’ veislės augalai.2. ‘Sempra’ veislės (Čekija) <strong>ir</strong> selekcinio numerio 042 (Danija) augalų kere nustatytasdidžiausias (atitinkamai 122 <strong>ir</strong> 128 vnt.) laiškų kiekis.3. T<strong>ir</strong>tų laiškinio česnako veislių <strong>ir</strong> selekcinių numerių vidutinis laiško skersmuobuvo 0,4–0,5 cm, ilgis – nuo 34,2 iki 43,3 cm. Ilgiausius laiškus formavo ‘Alių’ veislėsaugalai.Gauta 2012 06 11Parengta spausdinti 2012 12 04Literatūra1. Garder A. 1998. Herbs in bloom: a guide to growing herbs as ornamental plants.Timber Press Inc. Portland, USA, 81–85.2. Grzeszczuk M., Wesolowska A., Jadzak D., Jakubowska B. 2011. Nutrition valueof chive edible flowers. Acta Sci. Pol., Hortorum Cultus, 10(2): 85–94.3. Maročkienė N. 2006. Dauginimo galimybės <strong>ir</strong> tankumo įtaka daugiamečių česnakųaugimui <strong>ir</strong> derliui: ataskaitinės konferencijos medžiaga, 19: 103–106.4. Menzel A. 2000. Trends in phonological phases in Europe between 1951 and1996. International Journal of Biometerology, 44(2): 76–81.5. Norušis M. J. 1998. SPPS 8.0 Guide to Data Analysis. Prentice hall, 563.6. Small E., Deutsch G. 2001. Culinary herbs for short – season gardeners. IsmantPeony Press, Canada, 56–92.7. Stajner D., Canadonovic – Brunet J., Pavlovic A. 2004. Allium schoenoprasumL., as a natural antioxidant. Phytoter. Res., 18(7): 522–524.64
8. Tarakanovas P., Raudonius S. 2003. Agronominių tyrimų duomenų statistinėanalizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketoSELEKCIJA IR IRRISTAT. Akademija, 56.9. Vaughan J. G., Geissler C. A. 2009. The new Oxford book of food plants. OxfordPrees, 188.10. Vina S. Z., Cerimele E. L. 2009. Quality changes in fresh chives (Allium schoenoprasumL.) during refrigerated storage. Journal of food quality, 32(6):747–759.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES. 2012. <strong>31</strong>(3–4).Investigation of morphobiological parameters of local and introducedcultivars of chives (Allium schoenoprasum L.)N. Maročkienė, R. Karklelienė, D. Juškevičienė, A. RadzevičiusSummaryInvestigations were carried out in LIH during 2004–2008 period. The object of investigationwas three varieties ‘Aliai’, ‘Sempra’, ‘Zornaja rostan’ and two breeding numbers No. 0<strong>31</strong>and No. 042.Results of investigation showed, that the height of investigated cultivars reached from44.6 cm to 57.9 cm, diameter reached from 41.1 cm to 65.0 cm. Chives of variety ‘Aliai’ weredistinguished for the highest leaves. The highest amount of leaves in a bunch was determinedin chives of variety ‘Sempra’ and breeding number No. 042, respectively 122 psc. and 128 psc.Estimation of morphological parameters of leaves showed, that average diameter of leaves was0.4–0.5 cm, length varied from 34.2 cm to 43.3 cm. Chives of variety ‘Aliai’ were distinguishedfor the longest leaves.Key words: chive, morphobiological parameters, variety.65
- Page 3 and 4:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 5 and 6:
RNR degradacijos.D a u g i n a m o
- Page 7 and 8:
2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 9 and 10:
29 - ‘Connel Red’; 30 - ‘Paul
- Page 11 and 12:
genetinių išteklių sodo virusini
- Page 13: Examined 35 apple varieties (entere
- Page 16 and 17: Įvadas. Antioksidantai įvairiais
- Page 18 and 19: metodo, kuriuo galima tiksliai įve
- Page 20 and 21: esant didesniems vandens kiekiams (
- Page 22 and 23: įmontuodami dviejų kelių vožtuv
- Page 24 and 25: standartiniams antioksidantams tirt
- Page 26 and 27: S p e k t r o f o t o m e t r i n i
- Page 28 and 29: nustatyti optimalias žaliavos ar p
- Page 30 and 31: 22. Devasagayam T. P., Tilak J. C.,
- Page 32 and 33: 52. Miller N. J., Rice-Evans C. A.,
- Page 34 and 35: 81. van den Berg R., Haenen G. R. M
- Page 37 and 38: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 39 and 40: ų daigai pasodinti į nuolatinę a
- Page 41 and 42: Didžiausią suminį (279 vnt.) ir
- Page 43 and 44: 5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 45 and 46: Literatūra1. Bertin N., Guichard S
- Page 47 and 48: SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE O
- Page 49 and 50: Wa v e l e n g t h - d i s p e r s
- Page 51: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 54 and 55: Table 4. Cumulative correlation bet
- Page 56 and 57: 9. Kaymak H. C., Güvenç İ., Yara
- Page 59 and 60: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 61 and 62: 2003). Principinių koordinačių a
- Page 63: 1 pav. Laiškinio česnako (Allium
- Page 68 and 69: augalų ir daržovių kolekcija, ku
- Page 70 and 71: Oro temperatūra 2008 m. buvo 1,9
- Page 72 and 73: (5,5 cm) ir ‘ Dark Opal’ (5,1 c
- Page 74 and 75: 3. Produktyviausi yra ‘Genovese
- Page 77 and 78: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 79 and 80: DSV reikšmės vertė (vertinama 0-
- Page 81 and 82: 1 pav. Palankios dienos A. dauci in
- Page 83 and 84: Aptarimas. Palankios sąlygos Alter
- Page 85: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 88 and 89: - RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 90 and 91: Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 92 and 93: easons of the study, innovation. Sh
- Page 94 and 95: Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 96: ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLie