standartiniams antioksidantams t<strong>ir</strong>ti. Autoriai išvadose teigia, kad ESC-ABTS pokolonėlinismetodas yra selektyvus, santykinai paprastas, nebrangus <strong>ir</strong> kur kas jautresnisnei ESC-DPPH metodas.Miliauskas <strong>ir</strong> kt. (2004) pritaikė ESC-ABTS pokolonėlinį metodą Potentillafruticosa ekstrakto ant<strong>ir</strong>adikaliniam aktyvumui t<strong>ir</strong>ti. Vėliau ta pati mokslininkų grupėpanaudojo sudėtingą ESC-DMD-KFE-BMR sistemą kartu su ESC-ABTS laisvuosiusradikalus surišantiems junginiams tiesiogiai identifikuoti Rhaponticum carthamoidesekstraktuose.Atsk<strong>ir</strong>os mokslininkų grupės nežymiai modifikuodavo ESC-ABTS pokolonėlinįmetodą <strong>ir</strong> pritaikydavo įva<strong>ir</strong>ių augalinių žaliavų ant<strong>ir</strong>adikalinio aktyvumo tyrimamsatlikti (Beekwilder <strong>ir</strong> kt., 2005; Cano <strong>ir</strong> kt., 2002; Stalmach <strong>ir</strong> kt., 2006; Stewart <strong>ir</strong> kt.,2005). Dažniausiai optimizuodavo ABTS •+ t<strong>ir</strong>palo koncentraciją, reakcijos terpės pH,reakcijos laiką <strong>ir</strong> reakcijos kilpos parametrus, siekdami padidinti metodo jautrumą.Stewart <strong>ir</strong> kt. (2005) ESC-ABTS pokolonėliniu metodu ištyrė juodosios <strong>ir</strong> žaliosiosarbatos bandinius. Gautus duomenis susiejo su ESC-MS sistemoje gautais rezultatais.Pagal sulaikymo laikus <strong>ir</strong> masių spektrus identifikavo naujus ant<strong>ir</strong>adikaliniu aktyvumupasižyminčius junginius – chino rūgšties darinius su kafeoil <strong>ir</strong> feruloil pakaitais. Li <strong>ir</strong> kt.(2007) tiesiogiai sujungė ESC-ABTS pokolonėlinį metodą su masių spektrometrija.Eliuentas po diodų matricos detektoriaus dalijamas į dvi sk<strong>ir</strong>tingas tėkmes, kurių vienapatenka į pokolonėlinę ABTS sistemą, kita – į masių spektrometrą.FRAP metodu įvertinamas antioksidantų gebėjimas rūgštinėje terpėje redukuotigeležies 2,4,6-tripyridyl-s-triazino [Fe(III)-(TPTZ) 2] 3+ kompleksą į intensyviai mėlynosspalvos [Fe(II)-(TPTZ) 2] 2+ kompleksą (Benzie, Strain, 1996, 1999).S p e k t r o f o t o m e t r i n i s m e t o d a s. Su elektronų perdavimo reakcijomissusijęs t<strong>ir</strong>palo absorbcijos padidėjimas išmatuojamas esant 593 nm bangos ilgiui.Gautos reikšmės palyginamos su etaloniniu dvivalentės geležies jonų t<strong>ir</strong>palu arbastandartinių antioksidantų (troloksas, askorbo rūgštis) t<strong>ir</strong>palais <strong>ir</strong> apskaičiuojamosFRAP arba TEAC, VCEAC reikšmės. FRAP metodas mažai sk<strong>ir</strong>iasi nuo ABTS radikalo-katijonosurišimo metodo, išskyrus tai, kad reakcija tarp antioksidanto <strong>ir</strong> ABTS •+dažniausiai vyksta neutralioje (pH 7,4) terpėje, o FRAP metodui būtinos rūgštinės(pH 3,6) sąlygos, kad nesusidarytų [Fe(III)-(TPTZ) 2] 3+ komplekso nuosėdos (Huang<strong>ir</strong> kt., 2005; Karadag <strong>ir</strong> kt., 2009). Trivalentės geležies (Fe(III)) druskos redokso potencialas(0,70 V) panašus į ABTS •+ redokso potencialą (0,68 V) (Huang <strong>ir</strong> kt., 2005).Dvivalentė geležis (Fe(II)) yra gerai žinomas prooksidantas. Ji gali reaguoti suH 2O 2<strong>ir</strong> produkuoti OH • – žalingiausius laisvuosius radikalus in vivo. FRAP metodut<strong>ir</strong>iamų junginių gebėjimas redukuoti Fe(III) į Fe(II) prilyginamas antioksidantiniamaktyvumui. Žinomi antioksidantai, tokie kaip askorbo rūgštis ar šlapimo rūgštis, gal<strong>ir</strong>edukuoti <strong>ir</strong> ROS/RNS, <strong>ir</strong> Fe(III), todėl jų gebėjimas redukuoti Fe(III) didina reaktyviųdeguonies <strong>ir</strong> azoto rūšių neutralizavimo tikimybę. Tačiau ne visi junginiai, galintysatiduoti elektronus trivalentės geležies jonams, yra antioksidantai (Prior <strong>ir</strong> kt., 2005).Šis FRAP metodo trūkumas susijęs su redokso potencialu. Junginys (net neturintisantioksidantinių savybių), turintis mažesnį redokso potencialą nei 0,70 V, teoriškai gal<strong>ir</strong>edukuoti Fe(III) jonus <strong>ir</strong> nulemti klaidingai didesnius FRAP rezultatus (Nilsson <strong>ir</strong> kt.,2005). Be to, antioksidantai, kurie efektyviai neutralizuoja prooksidantus, gali visaineredukuoti Fe(III). Pavyzdžiui, vienas svarbiausių antioksidantų in vivo – glutationas,24
taikant FRAP metodą, neturi antioksidantinių savybių (Prior, Cao, 1999). Taip pat antioksidantai,kurių veikimas paremtas vandenilio atomo perdavimo reakcijomis (tioliai,karotenoidai), FRAP metodu negali būti nustatinėjami (Ou <strong>ir</strong> kt., 2002; Pulido <strong>ir</strong> kt.,2000). Šiam metodui būtina rūgštinė (pH 3,6) terpė gali turėti įtakos baltymų (pavyzdžiui,kazeino piene) nusėdimui (Chen <strong>ir</strong> kt., 2003). Pulido <strong>ir</strong> kt. (2000) pastebėjo,kad taikant FRAP metodą fenolinių junginių antioksidantinis aktyvumas priklauso nuoreakcijos laiko. Kavos rūgštis, ferulo rūgštis, kvercetinas <strong>ir</strong> elago rūgštis po 4 min.nepasiekė reakcijos pusiausvyros būsenos. Net <strong>ir</strong> po keletos valandų absorbcija lėtaididėja (Pulido <strong>ir</strong> kt., 2000). Tai apsunkina galimybę taikyti fiksuotą reakcijos laiką.Nepaisant rūgštinės (pH 3,6) terpės (fiziologinėmis sąlygomis pH 7,4) <strong>ir</strong> kitųaprašytų trūkumų, FRAP metodas plačiai taikomas maisto <strong>ir</strong> augalų ekstraktuose,plazmoje <strong>ir</strong> kituose biologiniuose skysčiuose esančių junginių redukcinei galiai įvertinti(Haldar <strong>ir</strong> kt., 2007; Pulido <strong>ir</strong> kt., 2003; Surveswaran <strong>ir</strong> kt., 2007). FRAP metodas yrapaprastas, palyginti nebrangus, nereikia specialios aparatūros.E S C p o k o l o n ė l i n i s m e t o d a s. ESC pokolonėlinei reakcijai atlikti FRAPreagentą p<strong>ir</strong>mą kartą panaudojo Raudonis <strong>ir</strong> kiti (2012). ESC-FRAP pokolonėliniumetodu įvertinamos atsk<strong>ir</strong>tų individualių junginių redukcinės savybės pagal geležiesjono redukcijos galią. Pratekančio eliuento <strong>ir</strong> FRAP reagento mišinio absorbcija, esant593 nm bangos ilgiui, padidėja įvykus reakcijai su redukcinių savybių turinčiomisanalitėmis (Gungor <strong>ir</strong> kt., 2011; Halvorsen, Blomhoff, 2011). Pokolonėlinėje chromatogramojeabsorbcijos pokyčiai fiksuojami kaip teigiamos smailės. Pagal gautos smailėsplotą kiekybiškai (trolokso ekvivalentais) įvertinamas junginio redukcinis aktyvumas.FRAP reagentas ruoštas pagal Benzie <strong>ir</strong> Strain (1996, 1999) aprašytas spektrofotometriniotyrimo metodikas. Darbinis FRAP t<strong>ir</strong>palas į pokolonėlinę sistemą tiektasnuolatinio veikimo ESC siurbliu. Pokolonėliniam reaktoriui panaudota reakcijos kilpa,pagaminta iš 15 m ilgio 0,3 mm vidinio skersmens TFE vamzdelio. Autoriai optimizavodarbinio FRAP t<strong>ir</strong>palo koncentraciją <strong>ir</strong> reakcijos laiką. Raudonis <strong>ir</strong> kt. (2012) nustatė,kad optimalios sąlygos pokolonėlinei reakcijai vykti yra tada, kai FRAP reagentokomponentų koncentracija reaktoriuje siekia 123 μM TPTZ <strong>ir</strong> 246 μM FeCl 3•6H 2O,o reakcijos trukmė – apie 40 sekundžių. Taip pat autoriai pažymi, kad į pokolonėlinęsistemą tiekiamas darbinis FRAP reagentas yra nespalvotas. Spalva ats<strong>ir</strong>anda tik poreakcijos su redukcinių savybių turinčiu junginiu. Dėl šios priežasties FRAP reagentokoncentracijos <strong>ir</strong> tėkmės greičio įtaka bazinės linijos triukšmui pokolonėlinėje chromatogramojeyra labai neryški. Tai suteikia metodui pranašumo prieš ESC-DPPH <strong>ir</strong>ESC-ABTS pokolonėlinius metodus.ESC-FRAP pokolonėlinis metodas buvo sėkmingai pritaikytas žemuogių lapų <strong>ir</strong>vaisių augalinės žaliavos etanolinių ekstraktų redukciniam aktyvumui t<strong>ir</strong>ti (Raudonis<strong>ir</strong> kt., 2012). ESC-FRAP yra patikimas pokolonėlinis metodas įva<strong>ir</strong>ių junginių antioksidantiniamaktyvumui įvertinti, nes t<strong>ir</strong>iamo junginio antioksidantinė galia yra tiesiogiaisiejama su jo redukcine galia (F<strong>ir</strong>uzi <strong>ir</strong> kt., 2005). Šis metodas tinkamas augaliniuoseekstraktuose esančių junginių redukcinėms savybėms nustatyti <strong>ir</strong> kiekybiniam redukcinioaktyvumo įvertinimui atlikti.CUPRAC metodas pagrįstas dvivalenčio vario <strong>ir</strong> neokuproino (2,9-dimetil-1,10-fenan-trolino) (Cu(II)-Nc) komplekso redukcija antioksidantu į chromogeninįCu(I)-Nc kompleksą.25
- Page 3 and 4: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 5 and 6: RNR degradacijos.D a u g i n a m o
- Page 7 and 8: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 9 and 10: 29 - ‘Connel Red’; 30 - ‘Paul
- Page 11 and 12: genetinių išteklių sodo virusini
- Page 13: Examined 35 apple varieties (entere
- Page 16 and 17: Įvadas. Antioksidantai įvairiais
- Page 18 and 19: metodo, kuriuo galima tiksliai įve
- Page 20 and 21: esant didesniems vandens kiekiams (
- Page 22 and 23: įmontuodami dviejų kelių vožtuv
- Page 26 and 27: S p e k t r o f o t o m e t r i n i
- Page 28 and 29: nustatyti optimalias žaliavos ar p
- Page 30 and 31: 22. Devasagayam T. P., Tilak J. C.,
- Page 32 and 33: 52. Miller N. J., Rice-Evans C. A.,
- Page 34 and 35: 81. van den Berg R., Haenen G. R. M
- Page 37 and 38: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 39 and 40: ų daigai pasodinti į nuolatinę a
- Page 41 and 42: Didžiausią suminį (279 vnt.) ir
- Page 43 and 44: 5 pav. Tirpių sausųjų medžiagų
- Page 45 and 46: Literatūra1. Bertin N., Guichard S
- Page 47 and 48: SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE O
- Page 49 and 50: Wa v e l e n g t h - d i s p e r s
- Page 51: Table 2 continued2 lentelės tęsin
- Page 54 and 55: Table 4. Cumulative correlation bet
- Page 56 and 57: 9. Kaymak H. C., Güvenç İ., Yara
- Page 59 and 60: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 61 and 62: 2003). Principinių koordinačių a
- Page 63 and 64: 1 pav. Laiškinio česnako (Allium
- Page 65: 8. Tarakanovas P., Raudonius S. 200
- Page 68 and 69: augalų ir daržovių kolekcija, ku
- Page 70 and 71: Oro temperatūra 2008 m. buvo 1,9
- Page 72 and 73: (5,5 cm) ir ‘ Dark Opal’ (5,1 c
- Page 74 and 75:
3. Produktyviausi yra ‘Genovese
- Page 77 and 78:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 79 and 80:
DSV reikšmės vertė (vertinama 0-
- Page 81 and 82:
1 pav. Palankios dienos A. dauci in
- Page 83 and 84:
Aptarimas. Palankios sąlygos Alter
- Page 85:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 88 and 89:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 90 and 91:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 92 and 93:
easons of the study, innovation. Sh
- Page 94 and 95:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 96:
ISSN 0236-4212Mokslinis leidinysLie