You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
niams pakitimams.<br />
Stipriai veikiant ultravioletiniams<br />
spinduliams (be<br />
apsauginiø akiniø dirbant su<br />
suvirinimo aparatu ar naudojant<br />
kvarcinæ lempà) po<br />
4-6 valandø pradeda skaudëti<br />
akis. Jos bijo ðviesos, aðaroja,<br />
atsiranda svetimkûnio<br />
jausmas. Taip gali atsitikti ir<br />
saulëtà dienà kalnuose ar<br />
pajûryje, kai ultravioletiniai<br />
spinduliai atsispindi nuo<br />
ðviesaus pavirðiaus. Ilgai þiûrint<br />
á saulæ be ðviesos filtrø,<br />
pasitaiko nudegimø ryðkios<br />
ðviesos spinduliais, pavyzdþiui,<br />
þiûrint á saulës uþtemimà,<br />
ir dël to gali negráþtamai<br />
susilpnëti rega.<br />
Neþymø ir laikinà vokø<br />
paburkimà gali sukelti infraraudonøjø<br />
spinduliø poveikis.<br />
Jie labai neþymiai arba<br />
visai nepaveikia akies<br />
obuolio. Daþniausiai infraraudonøjø<br />
spinduliø paveikiami<br />
stiklo pûtëjai, metalo<br />
lydimo krosniø kûrikai, dirbantys<br />
su neefektyviais apsauginiais<br />
akiniais. Jiems po<br />
ilgø darbo metø gali iðsivystyti<br />
katarakta, t.y. sudrumstëti<br />
læðiukas. Veikiant rentgeno<br />
spinduliams taip pat<br />
gali iðsivystyti katarakta.<br />
Kvarco ar suvirinimo<br />
aparato spinduliø paveiktas<br />
akis reikia gydyti nuskausminanèiais<br />
ir ragenos epitelizacijà<br />
skatinanèiais laðais.<br />
Nudegimai yra keturiø<br />
laipsniø:<br />
I° – kai vokø oda ir junginës<br />
hiperemiðkos, ragenoje<br />
matomi pavirðiniai epitelio<br />
defektai.<br />
II° – odoje atsiranda pûslës,<br />
junginës tampa hiperemiðkos,<br />
o jø vientisumas sutrikæs,<br />
taip pat paþeisti ragenos<br />
pavirðiniai ir gilesni<br />
sluoksniai.<br />
III° – kai odoje, junginëje,<br />
ragenoje (ragena yra lyg<br />
matinis stiklas) susidaro ne-<br />
krozë. Taip pat nudegæ akies<br />
obuolio raumenys, odena,<br />
gyslainë.<br />
IV° – gili visø audiniø nekrozë.<br />
Ragena lyg porceliano<br />
plokðtelë.<br />
I-II° akiø nudegimai gali<br />
bûti gydomi ambulatoriðkai,<br />
o III-IV° – stacionare, èia<br />
sprendþiama individualiai,<br />
kaip gydyti ligoná, kad baigtis<br />
bûtø geriausia. Taèiau nudegimø<br />
baigèiai didelës<br />
reikðmës turi suteiktos pagalbos<br />
savalaikiðkumas.<br />
Esant I-II° nudegimui gali<br />
pakakti gydymo antibiotikø<br />
ir antiseptikø laðais ir tepalais,<br />
o esant didesnio laipsnio<br />
nudegimui reikia ligoná<br />
stacionarizuoti. Reikia atstatyti<br />
sutrikusià akies junginës<br />
kraujotakà, gerinti ragenos<br />
mitybà.<br />
Esant III-IV° akiø nudegimams,<br />
ragenose susidaro<br />
drumstys, opos, kurios trukdo<br />
matymui. Akys bûna<br />
skausmingos. Ragena gali<br />
net paburkti ir þmogus<br />
apakti. Tais atvejais gelbsti<br />
tik ragenos transplantacija<br />
ar jos padengimas amniono<br />
membrana.<br />
Ragenos transplantacijos<br />
Lietuvoje atliekamos nuo<br />
1984 metø KMUK Akiø ligø<br />
klinikoje. Remiantis Vakarø<br />
Europos ðaliø ir JAV<br />
patirtimi, tokiø operacijø<br />
poreikis Lietuvoje bûtø 300-<br />
500 per metus.<br />
2000 metø lapkrièio 17<br />
dienà Akiø ligø klinikoje<br />
ákurtas pirmasis ir vienintelis<br />
Akiø donorinës medþiagos<br />
bankas ne tik Lietuvoje,<br />
bet ir Pabaltijyje. Ragenos<br />
transplantuojamos Kauno<br />
medicinos universiteto klinikø<br />
Akiø ligø klinikoje ir<br />
Vilniaus universitetinëje<br />
Santariðkiø ligoninës Akiø<br />
ligø klinikoje. Akiø donorystë<br />
Lietuvoje tebelieka labai<br />
aktuali problema. ▼<br />
Akiø suþeidimai<br />
RIMA BOGUÐEVIÈIENË<br />
Pasaulinës sveikatos<br />
apsaugos organizacijos<br />
duomenimis, per metus<br />
ávyksta 55 mln. akiø<br />
traumø, 750 tûkst.<br />
gydomi ligoninëse, apie<br />
1,6 mln. gyventojø dël<br />
akiø traumø yra akli<br />
(Negrel ir kt.). JAV<br />
kasmet uþregistruojama<br />
2,4 mln. akiø suþeidimo<br />
atvejø, o ekonominiai<br />
nuostoliai siekia apie<br />
500 mln.doleriø per<br />
metus. Akiø traumos<br />
sudaro 0,85-13,5%<br />
bendro traumatizmo.<br />
Akiø traumø skaièius<br />
Lietuvoje labai didelis ir<br />
siekia ~22 atvejus 100<br />
000 gyventojø, Ðkotijoje<br />
~ 8,14/100 000 gyventojø,<br />
Ðvedijoje ~3,3 100<br />
000 gyventojø.<br />
AKIØ LIGØ SPECIALISTAI PATARIA<br />
Rima Boguðevièienë.<br />
A<br />
kies suþeidimas – viena<br />
daþniausiø vienaakio<br />
aklumo ir regos<br />
invalidumo prieþasèiø.<br />
Spartëjant gyvenimo<br />
tempui, intensyvëjant pramonës<br />
ir þemës ûkio gamybai<br />
akiø traumø daugëja. Besivystanèiose<br />
ðalyse, augant<br />
nedarbui, þmonës, pamirðdami<br />
saugumà, dirba atsitiktinius<br />
darbus ir daþniau susiþeidþia.<br />
Tai ne tik medicininë,<br />
bet ir socialinë bei ekonominë<br />
problema, nes akiø<br />
traumos sukelia laikinà nedarbingumà<br />
ar net aklumà.<br />
Visam pasaulyje tobulinami<br />
akiø traumø diagnostikos<br />
bei gydymo metodai, kuriamos<br />
tobulesnës akiø apsaugos<br />
priemonës.<br />
Pasaulinës sveikatos apsaugos<br />
organizacijos duomenimis,<br />
per metus ávyksta<br />
55 mln. akiø traumø, 750<br />
tûkst. gydomi ligoninëse,<br />
apie 1,6 mln. gyventojø dël<br />
akiø traumø yra akli (Negrel<br />
ir kt.). JAV kasmet uþregistruojama<br />
2,4 mln. akiø<br />
suþeidimo atvejø, o ekonominiai<br />
nuostoliai siekia apie<br />
500 mln.doleriø per metus.<br />
Akiø traumos sudaro 0,85-<br />
13,5% bendro traumatizmo.<br />
Akiø traumø skaièius<br />
Lietuvoje labai didelis ir siekia<br />
~22 atvejus 100 000 gyventojø,<br />
Ðkotijoje ~ 8,14/<br />
100 000 gyventojø, Ðvedijoje<br />
~3,3 100 000 gyventojø.<br />
Lietuvoje akiø ligø stacionarai,<br />
kuriuose gydomi<br />
Mus rasite internete: www.zinios.lt<br />
29