Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

Pirmosios þmogausembriono klonuotoslàstelësVienas ið natûraliø gyvenimo procesø, tokiø kaip alkis ir baimë,yra mirtis. Taèiau ðiuolaikinëje visuomenëje siekiama iðstumti iðgyvenimo skausmà sukelianèius dalykus – mirtá, liûdesá, gedëjimà,kanèià. Ilgainiui keitësi ir pats poþiûris á mirtá. Iki XVIII a.mirtis buvo suprantama kitaip nei dabar – pirmiausia kaipnatûralus ir neiðvengiamas dalykas þmogaus gyvenime. TaèiauXX a. atsiranda mirties draudimas. Vengiama apie jà kalbëti –ÞmogausklonavimasPijus GIRDZIUÐASkaip iððûkisteiseiTeisæ á gyvybæ turi kiekvienas individas,kiekvienas þmogus. Tai, galima sakyti,jausmas, kultûra, išugdyta savyje. Siekis.Ko norima ir tikimasi, kad bûtø galima laisvaigyventi, dþiaugtis, mylëti, kurti ir statyti.Klonuojant þmogø bûtø eksperimentuojamasu þmogaus gyvybe ir kiekvienas nepavykæsbandymas reikðtø pradëto þmogausþûtá. Toks kûdikis dar prieð pradëjimomomentà bus norimas ne dël jo paties.Jo bus laukiama ne kaip unikalausasmens, bet kaip kopijos tikslui pasiekti,pvz., tapti mirusio vaiko pakaitalu.Netrukus ir þmogaus gyvybë gali taptipreke. Gyvenimas pateikia ne vienà pavyzdá,kai kaþkoks siekis po truputá, neþymiaitapo realus niekam net nepastebëjus, kaiptai ávyko.Kas yra klonavimas? Klonas – genetiškaiidentiškas organizmo palikuonis, atsiradæsvegetacinio dauginimosi bûdu. Kitaipsakant, tai yra kopija. 1966 m. JAV pasirodëpirmieji straipsniai, kuriuose buvoteigiama, kad ámanoma kurti genetiðkaiidentiðkø þinduoliø, taip pat ir þmoniø, kopijas.O 1996 m. britø mokslininkas IanasWillmutas praneðë, kad klonavo avá Doli.Klonavimui buvo panaudota pieno liaukoslàstelë, nors jos rûðis nëra tiksliai þinoma– teigiama, kad buvo >90 proc. pieno liaukoslàsteliø, bet ne 100 procentø. Ta làstelëbuvo sulieta su kitos avies kiauðialàste,prieð tai paðalinus ið jos branduolá. Gautasurogatinë zigota perkelta á gimdà tikintis,kad ið jos iðaugs ëriukas. Taip ir ávyko. Visdëlto sëkmës procentas nedidelis – po suliejimogautos 277 zigotos. Ið jø gimë tik 1ëriukas. Jo kûrëjas – Ðkotijos mokslininkasIanas Wilmutas ir jo komanda. Pavykæs klonavimasjau leido manyti, kad þmogaus klonavimasyra ranka pasiekiamas. Kita vertus,pradëti kelti esminiai klausimai: ar taitikslinga daryti? Kaip tai paveiktø klonuotovaiko sveikatà, ar þmogaus klono sukûrimasneprieðtarautø þmogaus orumui?Klonavimas apibrëþiamas kaip vienodø,taèiau nebûtinai iðoriðkai identiðkø organizmøsukûrimas. Jau daugiau kaip 100metø þinoma, jog visø gyvøjø organizmøsavybes nulemia genai, taèiau ir aplinkaturi be galo didelæ átakà. Klonuojant neapvaisintoskiauðialàstës branduolys pakeièiamasgenetine medþiaga, paimta ið kitoskûno làstelës, ir stimuliuojama elektrossrove, kad iðsivystytø embrionas.Kada tai prasidëjo? Klonavimas nërakoks nors baisus ir nepaprastas atradimas.Atvirkðèiai, jo amþius – toks pats, kaip ir gyvybësÞemëje. Mûsø laikais jis irgi ganëtinaipopuliarus (netgi neskaitant þmogausveiklos). Taip yra dël to, kad klonavimas, oteisingiau – klonavimasis, yra pirmiausia atsiradæsir iki ðiol puikiai veikiantis dauginimosibûdas. Visi gyvi padarai, kurie dauginasinelytiniu bûdu, klonuoja patys save.Pvz., kai bakterijos dalijasi per pusæ, abidukterinës làstelës gauna tokius paèius genus,kokius turëjo motininë làstelë. Bet tai– ne visiems prieinama. Suèiuptam drieþuigali nutrûkti uodega, bet ið nutrûkusio galodrieþas neatauga. Gyvûnø klonavimo tikslas– sukurti tikslias turimø labai didelio produktyvumogyvuliø kopijas. Pvz., áprastaiveisiant karves, palikuonës paveldi tik pusæjø savybiø, o kità dalá gauna ið buliaus.Klonuojant tokià karvæ, telyèaitës paveldi visus,o ne pusæ tos karvës genø. Beje, klonolytis priklauso nuo klonuojamojo gyvûnolyties. Jei klonuosime karvæ, tai klonai bustik telyèaitës, o jei buliø – tik buliukai.5 tûkst. m. pr. Kr. buvo sukurta geresnëgrûdø veislë. Tai buvo tam tikros genetinësmanipuliacijos, kurios galëtø bûti atskaitostaðkas. 1 tûkst. m. pr. Kr. sukurtas mulas –originalus kumelës ir asilo kryþminimo rezultatas.Na, o paties klonavimo pradþia laikytini1952 m., kai buvo klonuotas buoþgalvis.Vëliau, 1962 m., Dþonas Gurdonas,dirbdamas Oksfordo universitete, paskelbë,jog klonavo Pietø Afrikos varles.Iki ðiol þinomi gyvûnø klonai: varlë(1962); karpis (1963); avis Doli (1996);bengališkoji makaka Tetra (2000); 5 škotiðkiparðeliai (2000 kovas) ir kiaulaitë Ksena(2000 rugpjûtis); indiškas gauras Nojus(2001 sausis); karvës Alfa ir Beta(2001); katë “CC” (CopyCat) (vëlyvi 2001);kalnø oþys (2001); per tuzinà peliø (2002);triušis (2003 kovas-balandis); mulai Aidahobrangakmenis (2003 geguþë) ir Jutospionierius (2003 birþelis); briedis Devëjus(2003); þirgas Prometëjas (2003); þiurkëRalfas (2004); maistinës muselës (2004);vandens buivolas Samrupa (2005); vilkësSnuvolf ir Snuvolfy (2005); šunys (2005);šeškas (2009); oþka Hana (2009); kupranugarisIndþaz (2009).Klonavimo bûdai. Reprodukcinis klonavimas– tai toks dauginimosi bûdas, kaivyriðka lytinë làstelë nereikalinga. Ið kiauðialàstësiðimamas branduolys, á jo vietàperkeliamas somatinës làstelës branduolyssu visa norimo klonuoti individo genetineinformacija (tada turi gimti individas,identiškas norimam klonuoti individui).Terapinio klonavimo tokia pat klonavimotechnika, kaip ir reprodukcinio. Techniškaiámanoma klonuoti individo kûnà, betklonuoti individo kaip asmens neámanoma,nes asmuo nëra vien tik kûnas, bet ir dvasinëbûtybë. Bûdami identiškos kûno sandaros,klonuoti individai bus visiškai skirtingiasmenys. Terapinio klonavimo tikslasyra gydyti sunkiomis ir nepagydomomis ligomis(pvz., Alzheimerio liga, diabetas) sergantásuaugusá individà, persodinti laboratorinëmissàlygomis uþaugintus organus.Netgi tie, kurie skatina tokius eksperimentusir tyrimus, pripaþásta, kad þmogaus gyvybëyra sunaikinama dël potencialios naudoskitiems. Taigi kyla klausimas, ar geri tikslaigydyti ligonius pateisina priemones –embrionø þudymà? Ar mes „lipam“ kitamgyvam padarui per galvà trokšdami sau gero?Tas pats, kas klausti, ar padëtume gatvëjeuþpultam þmogui.Klonavimas – tai visø pirma pagalbaþmogui, siekiant já apsaugoti nuo nepagydomøligø, padidinti atsparumà joms, galimybësukurti ligoms atsparø individà irtaip išvengti þmonijos išsigimimo. Taip pattai galëtø pagelbëti ðeimoms, kurios negalisusilaukti vaikø. Taip, reikia pabrëþti,kad naujø technologijø naudojimas, siekiantgràþinti þmogui sveikatà, kompen-12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6