Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

Vieðniosið ÐiaurëssutiktuvësJuozas SKOMSKISvio, XIX a. pabaigoje dvi vasaras praleidusiPlokðèiuose (Ðakiø r.), bendravusisu Vincu Kudirka ir já áamþinusi vienojeapysakoje „Idëjos auka“. Jos dëka Lietuvatapo þinoma Suomijoje. Helsinkio universitetoprofesorius Viljo Mansikka Lietuvojerinko uþkalbëjimus ir 1927 metaispaskelbë jø rinkiná. Taèiau jo rankraðtiniamepalikime liko daug neskelbtos medþiagos.Autorius, pristatydamas ðá mokslininkà,kartu prideda ir dalá nepublikuotødalykø. Paþymëtina, jog daugelyjestraipsniø panaudota unikali medþiaga iðSuomijos archyvø, kuriosligi ðiol në vienasLietuvos mokslininkasneskaitë ir neieðkojo.Literatûros ir kultûrosmeridianø skyriujedaugiausia dëmesioskiriama suomiøepui „Kalevala“, eporyšiams su lietuviøliaudies dainomis,suomiø literatûros keliøá Lietuvà raidai. Profesoriusnepamirðo irlietuviø, tiesusiø suomiøliteratûrai kelius áLietuvà – pirmojo „Kalevalos“vertëjo AdolfoSabaliausko-ÞaliosRûtos, raðytojos Mailos Talvio kûriniø vertëjosá lietuviø kalbà Antonijos Èeilytkaitës-Þagrakalienës.Kartu domëtasi baltøir finougrø kalbiniø ryðiø raidos tyrinëjimais.Aptariami prof. Kazimiero Jauniaus,pirmojo ir vienintelio Lietuvos finougristo,darbai ir kelio á finougristikà paskatos.Ið savo bièiuliø autorius prisimena folkloristusakademikà Lauri Honko, prof.Leea Virtanen, Urpo Vento ir kitus. Knygospabaigoje spausdinama keliolikapublicistiniø straipsniø apie suomiø gyvenimà,savo darbà Suomijoje bei Lietuvosir Suomijos draugijos reikalus.Kita tuo paèiu metu iðsipildþiusi profesoriausStasio Skrodenio svajonë – Turkuuniversiteto profesoriaus Kalevi Wiiko studijos„Europieèiø ðaknys“ vertimas á lietuviøkalbà (iðleido VPU leidykla, 2009). Taioriginalus, kupinas naujoviðkø idëjø veikalas,kuriame europinës civilizacijos raidaanalizuojama kompleksiðkai, panaudojantlingvistikos, archeologijos ir genetikosduomenis. Toji studija 2002 m. Suomijojebuvo iðleista net du kartus, kas suomiømokslo veikalø leidyboje retas atvejis. Jijau iðversta á anglø, estø ir vengrø kalbas.Knygà versti, pasak profesoriaus, buvo labaisunku, sunaudota daug laiko, kurio bûtøuþtekæ paraðyti monografijai. Bet vertëjastikisi, jog ðis veikalas sukels vaisingødiskusijø, verèianèiø naujau, plaèiau ir giliaupasiþvalgyti aptariant ir baltø tolimosiosgenezës problemas, tuo labiau, kadnaujausi Europos mokslininkø darbai rodonaujø poslinkiø tuose tyrimuose.Maloni ir treèioji knyga – „Uþgavëniøkaukës“, paraðyta kartu su prof. LibertuProf. Stasys Skrodenis (deðinëje) suSuomijos ambasados Lietuvoje darbuotojaisKlimka ir doc. Arûnu Vaicekausku (iðleidoVilniaus etninës kultûros centras,2009). Uþgavëniø kaukëmis profesoriusS. Skrodenis pradëjo domëtis apie 1965m., raðydamas pirmàjà disertacijà apie lietuviøkalendorinæ tautosakà, kurioje kaukëmsUþgavëniø paproèiuose skirta nemaþaivietos. Vëliau jis ne kartà gráþo prietos temos, bandydamas atskleisti kaukiøir to persirengimo per Uþgavënes prasmæ.Autoriams ði knyga miela ir kaip dailiaimeniðkai iðleistas leidinys, ir kad teorinësmintys apie persirengimo prasmætapo prieinamos visuomenei, atsidûrusiospuošniame rimtame leidinyje.Post Scriptum. Profesorius StasysSkrodenis prisipaþásta pernai VPU leidyklaiáteikæs naujà knygà – straipsniø rinkiná„Folkloras ir gyvenimas“. Jame jau suomiønebus. Joje analizuojami daugiausiakalendoriniai paproèiai ir jø likimas Lietuvoje,liaudiðkojo teatro apraiðkos, kai kuriefolkloro perkëlimo á scenà teoriniaiklausimai. Susimàstoma dël folkloro likimovykstant nevaldomai globalizacijai.Kitas skyrius yra biografinis – siauriau arplaèiau prisimenami þmonës, prisilietæprie folkloro. Nuo XIX a. pradþios JurgioPabrëþos pamokslø, Simono Stanevièiaus,Motiejaus Valanèiaus, Vinco Krëvës,Adolfo Sabaliausko darbø ligi kraðtieèiobièiulio Norberto Vëliaus ir akademikoþydinèiose folkloro pievose – LeonardoSaukos. Ant darbo stalo dar ne pabaiga– jeigu kruti, tai ir dirbi, – þemaitiškaisako profesorius Stasys Skrodenis.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 21