Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

Julius NORKEVIÈIUSVirvytë palydëjoTrisdeðimtmetis... Tokià darbo sukaktá paminëjo VU Onkologijosinstituto Onkourologijos skyriaus vedëjas medicinos mokslø daktarasprofesorius Tadas Petraitis. Per tà laikà skyrius tapo modernus, patsvadovas ir jo kolegos atlieka sudëtingiausias operacijas. Gydytojasmokslininkas neskaièiavo, kiek per trisdeðimtmetá jø padarë. Buvometø, kai vos ne kasdien operavo, keliems tûkstanèiams ligoniøpagelbëjo, ypaè kai pastaraisiais metais onkourologiniø ligø sparèiaigausëja. Ir nerimauja, kad në viename mûsø ðalies universitete,rengianèiame medikus, nëra Onkologijos katedros.ikipaslapèiø– Koks að jau þemaitis?! Nutautëjæs...–pasakë profesorius Tadas Petraitis ir, apvertæskompiuteriu paraðytà lapø pluoðtelá,pradëjo braiþyti gimtinës schemà. ÈiaBirþuvënø dvaras, uþ keleto kilometrø nedideliskeliukas, prie kurio rikiavosi Petraièiøkaimo sodybos. Tarp jø ant ramiai ðnaranèiosVirvytës kranto stovëjo ir jo seneliø,tëvø namas.– Petraièiuose labai graþu. Upë, miðkasvos ne ranka pasiekiamas. Nepaprastairomantiðka aplinka... – paðnekovas neslepiadþiaugsmo tai prisiminæs.Ðia gamtos dovana namø ðeimininkësir veterinarijos felèerio ðeimoje 1943 metøsausá gimæs Tadas ne per ilgiausiai dþiaugësi.Tëvai Luokëje pasistatë namà ir greitaipersikëlë á ðá valsèiaus miestukà, esantáuþ 6 kilometrø. Bet su gimtuoju kaimu ilgainenutraukë ryðiø. Èia prabëgo beveikvisos vaikystës vasaros. Á Petraièius atvaþiuodavoir mokydamasis Vilniuje, aplankydavojuos ir bûdamas studentas. Ir dabar,nors jau nebëra tëvø namø, jis su vaikais,vaikaièiais daþnai aplanko gimtinæ.Luokëje Petraièiai ilgam neásikûrë. Antrojisovietinë okupacija privertë ðeimà klajotipo Þemaitijà.– Tëvas labai bijojo KGB.Gal per stipriai pasakyta. Vengti nepakliûtiá þiaurumu garsëjusios prievartosstruktûros akiratá skatino ne vien nuosavasnamas, sëkminga veterinaro praktika.Ypaè reikëjo slëpti, kad ir netiesioginius,ryšius su miško broliais, kai reikëjo jiemsparûpinti medikamentø, tvarsliavos. Beje,aplinkybiø verèiamas jis buvo uþsukæs ásaugumo bûstinæ ir vyriausiajam valsèiauskagëbistui pasakë, kad galinti kilti epidemija,jei per vasaros karðèius prie stribynësbus guldomi nuþudyti partizanai. Nenoriai,bet atsiþvelgta á autoritetingo medicinosdarbuotojo þodþius.Bûsimasis profesorius pradþiamokslioðaknis krimsti pradëjo Poeþerës septynmetëjemokykloje. Mokësi gerai. Buvoaktyvus: sportavo, aktyviai dalyvavodalykiniuose bûreliuose, ðoko tautiniusðokius, vaidino. Baigus septynias klases,tëvai pasirûpino, kad sûnus iðvaþiuotø áVilniø. Apsigyveno pas tetà, mamos seserá.Mokësi 16-ojoje vidurinëje mokykloje.Ir èia mokymasis jokiø sunkumø nekëlë.Iðskyrus rusø kalbà. Ið ðio dalyko klasësþurnale ties Tado pavarde ið pradþiørikiavosi dvejetai, kartais ásiterpdavo ir vienetas.Vaizdas pradëjo keistis, kai klasësvadovë Mackevièienë, dësèiusi rusø kalbà,papildomai padirbëjo. Tad po pusmeèiodarbo ir rusø kalba vaikinui nebekëlëjokiø rûpesèiø.– Esu sostinës 16-osios vidurinës mokyklosantrosios laidos abiturientas. Ir savotiðkaidþiaugiuos, kad mokyklà baigiaumetais anksèiau. Treèiosios laidos beveikpusæ klasës mokiniø KGB areðtavo. Ðeðiemsið jø atseikëjo po ðeðerius metus praleistiGulago lageriuose uþ dalyvavimà jaunimopogrindinëje organizacijoje. Neabejoju,kad, nuo maþumës patriotiðkai auklëtas,bûèiau pritaræs bendraklasiams. Otada?.. – profesorius nebaigë klausimo, ákurá atsakymas ir taip aiðkus.Tado Petraièio, kai rankose laikë brandosatestatà, tolesnis kelias – medicinosstudijos. Jaunuolio apsisprendimas abejoniønekëlë nei tëvams, nei artimiesiems,draugams. Juk visai nedidelá vyrukà tëvelispradëjo vedþiotis prie savo „ligoniø“.Stojo á Kauno medicinos institutà. Tryspenketai ir vienas ketvertas per stojamuosiusegzaminus, ir Tadas Petraitis – Kaunomedicinos instituto studentas. Praneðimasapie priëmimà ir pirmas visuomeninis ápareigojimas– grupës seniûnas.Studijos nekeitë vidurinëje turëto krûviobei tempo. Tadas ir toliau sportavo,ðoko instituto tautiniø ðokiø ansamblyje,daug koncertavo. Net Maskvos Kremliauskoncertø scenoje teko ðokti „Gaidá“, „Dþigûnà“,vesti „Lenciûgëlá“. Bebaigdamasantrà kursà, susiþavëjo turizmu. Nors tadalabai varganà turëjo turistiná inventoriø,bet uþteko ryþto, dràsos vaikðèioti Krymo,Kaukazo, Pamyro, Tian Ðanio kalnais,áveikti net ketvirtos kategorijos sudëtingumomarðrutus. Groþëjosi kalnø panoramanet nuo Fuèiko virðûnës. Graþiø,neišdildomø áspûdþiø paliko turistinis þygisper Isyk Kulio eþerà sauganèius kalnus,kopimas Ak-su perëja. Graþiu þodþiuprisimena vieðnagæ Ferganos slënyje.Ir studijuoti sekësi puikiai. Draugai netstebëjosi, kaip Tadas sugeba viskà taipðauniai suderinti. Atsakymas paprastas:vaikinas buvo dëmesingas, aktyvus perpaskaitas, seminarus, kolokviumus.– Studente, jûs laisvas. Sveikinu, – netnetraukus bilieto, iðtiesë studijø knygelæreikli, studijuojanèiø nuomone, net gerokaipriekabi histologijos profesorë JaninaLaðienë.Iš pradþiø Tadas lyg ir sutriko, nesusigaudë,kas vyksta. Pamatæs knygelëjeaukðèiausià balà – penketà, apsidþiaugëir viskà suprato: ðitaip buvo ávertintas jodalyvavimas visuose penkiuose ðio dalykokolokviumuose. Uþ toká pat aktyvumàper visà semestrà vaikinas buvo atleistasdar nuo keturiø egzaminø. O chirurgijosprofesorius per egzaminà vos ne valandàkamantinëjo, bet paraðë penketà.– Vëju pralëkë studijø metai ir prasidëjoskirstymas. Siûlë likti katedroje, bet manæsKaunas netraukë. Viliojo Vilnius, Klaipëda.Sostinëje pageidavo keturiø patologøanatomø. Ir á visas ðias vietas kandidatailyg ir buvo aiðkûs. Ir vis dëlto pareiðkiaunorà uþimti patolgo anatomo vietà,tuo visus nustebindamas, nes visi þinojo,kad mano paðaukimas – chirurgija. Per tà40 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6