Atmosferos refrakcija - Vilniaus universitetas

taèiau sulaukia daug pasipriešinimo,ypaè po Three Miles (1979) ir Èernobylio(1986) avarijø. Be to, atominës jëgainëspagrástos urano izotopo (U-235)skaldymu, kuris reikalauja gana sudëtingoU-235 atskyrimo nuo U-238 rûdos,kurios iðtekliai taip pat yra riboti.Vandenilinës branduolinës bombossukûrimas atskleidë naujas galimybespanaudoti šià energijà þmonijos labui.Ji duotø þmonijai neribotus išteklius palygintišvarios energijos. Nors Amerikair kitos šalys išleido milijardus doleriø ðiaienergijai kurti, kol kas ji dar savo iðlaisvinimopaslapèiø neatskleidë. Deuteriobranduolinë sintezë bûtø, palyginti suU-235 jëgainëmis, daug švaresnë. Deuterisbûtø gaunamas ið jûros vandens.Ið 28 000 litrø jûros vandens galima atskirtiapie 4 litrus sunkiojo vandens(D 20), kurio energija prilygtø milijonø litrønaftos energijai.Labai maþo kiekio deuterio ar vandeniliobranduolinë sintezë buvo gautagana primityviu bûdu. Vienas iš šiø bûdøbuvo paskelbtas 1970 m. televizijosekrano iðradëjo Fernsvorto (Philo Farnsworth).Jo patentas naudoja sferinæ vakuuminæelektroninæ lempà, kurioje veikiamielektros lauko deuterio ar vandeniliojonø likuèiai dideliu greièiu susiduriaprie katodo ir branduolinio susijungimometu išskiria neutronus. Fernsvortopasamdytas fizikas Hiršas (RobertasHirsh) 1964 m. pademonstravo Atominësenergijos komisijai aparatà, duodantá10 5 neutronø per sekundæ, ir vëliau pagerinorezultatus net iki 10 10 neutronø persekundæ. Taèiau komisija ðá iðradimà atmetëkaip nereikðmingà energijos gamybai,nors deuterio sintezë maþiems energijoskiekiams bûtø labai naudinga. Šisatradimas pastaruoju metu vël sukëlë Urbanosuniversiteto profesoriaus Milio (Miley)ir Dimler Chrysler Aerospace firmossusidomëjimà maþo svorio neutronø ðaltiniø,tinkamø laboratoriniams tikslams,gamyba ir galimybe jais pakeisti dabarnaudojamus radioaktyviuosius metalus.Prieš kelerius metus Rusi Teleyarkanasir bendradarbiai iš Oak Ridge NationalLaboratories paskelbë ultragarsobangomis sukëlæ deuterio atomø branduolinæsintezæ. Praneðimas sukëlë netik didelá susidomëjimà, bet ir kritikà. Kolkas iš tokios termobranduolinës sintezësbuvo gauti tik labai maþi deuterioatomø kiekiai. Taip pat ji dar toli graþunesuteikia energijos pertekliaus praktiškamnaudojimui.Mokslo þiniø kûryba yra ilgas ir vingiuotaskelias. Joje mokslas kartais susipinasu pseudomokslu. Bet ji nenutrûkstair nuolat mus pamalonina gyvenimokokybæ gerinanèiais vaisiais.Nenuostabu, kad visos trys monoteistinësreligijos – krikðèionybë, judaizmasir islamas – turi savo poþiûrá á konkurencijà.Tiesa, šie mokymai yra visø pirmadvasiniai, todël vargu ar gali bûti paraidþiuitaikytini vertinant ekonominës realybësmoderniàjà konkurencijà. Taèiaupadeda geriau suprasti ir ávertinti moderniojekonkurencijoje naudojamø bûdøetiðkumà.Krikðèioniðkas poþiûrisNaujasis Testamentas pateikia ganplatø konkurencijos vertinimà nuo atvirainepalankaus iki abejingo. Ið pirmoþvilgsnio atrodo, kad yra didelis prieðtaringumastarp Jëzaus mokymo turto irskurdo tema ir tø principø, nuo kuriø priklausoekonomikos sëkmë. Rinkos sistema,kuri leidþia pelnui bûti individo iðlikimoir ásigyvenimo ðioje tikrovëje kriterijumiir skatina individualaus pasirinkimolaisvæ, yra pasekmë konkurencingos,godþios ir nelygios visuomenës, kuriyra visiðkai nutolusi nuo Jëzaus mokymo.Tai pastato verslininkà á dviprasmiðkàpadëtá, nes reiðkia, kad jis yra labaikorumpuotas ir nedoras. Taèiau tiktoks gali ðioje sistemoje iðgyventi.Neatsitiktinai Konstantinopolio arkivyskupasšv. Chrizostomas IV–V amþiøsandûroje tikëjo, kad pirkliai vargu ar galigyventi be nuodëmës. Tomas Akvinietistaip pat manë, kad profesionaliems prekijamsbûdingas moralinis netobulumas.Priešiškumas ar geriausiu atvejuprieðtaringumas ið tikrøjø bus paþenklinæskrikðèioniðkàjá poþiûrá á daugelá dalykø,kurie susijæ su konkurencija.Manyta, kad konkurencija yra pernelygsusijusi su pinigø garbinimu, materializmu,nedora veikla ir iðnaudojimu,dël kurio gali nukentëti þmonës. Ðie moraliniaiklausimai këlë krikðèionims nerimàir todël á konkurencijà buvo þiûrimaKonkurencija irProf. habil. dr. Valdas PRUSKUSreligijakaip á instrumentà, galintá pastûmëti þmogøá nuodëmës kelià.Dar didesniø abejoniø kilo dël suinteresuotumo,kurá Adamas Smitas ir vëliaukiti laisvosios rinkos ekonomistai nurodëkaip varomàjà konkurencijos jëgà. Pripaþástama,kad suinteresuotumas savo ruoþtuugdo disciplinà, nuolatiná savo padëtiespagerëjimo siekimà, taèiau kartu ir agresyvumà,kuris yra suprantamas kaip bûtinybë,kad konkurencija bûtø efektyvi. Otai sunkiai suderinama su krikðèioniðkanuostata: „Palaiminti nuolankieji“.Taèiau ilgainiui krikðèionybë pripaþinorealios ekonomikos naudà, nors visadabuvo abejoniø, ar tos ekonomikosefektyvumas skatina tikrus gyvenimo siekius,tokius kaip dþiaugsmas, taika ir brolybë.Nepaisant to, laikomasi paþiûros,kad konkurencija nei gali, nei turi bûtieliminuota – ji bûtina siekiant visuomenësbendradarbiavimo.Tiesa, krikðèionys tiki kooperacija,kuri ugdo bendruomeniðkumà ir solidarumà,dalykus, kurie iš pirmo þvilgsnioprieðtarauja rinkos ekonomikos konkurencingumuiir individualiems tikslams.Taèiau kartu laikosi paþiûros, kad nesaikingakonkurencija sunaikina kooperacijà,o perdëta kooperacija uþgniauþiainiciatyvà ir þlugdo konkurencijà.Ðià pozicijà galima nusakyti taip: konkuruokvisose srityse, bet moraliniø principøneaukok ekonominëms ambicijoms.Vëlesniais laikais ðià nuostatà ypaègynë popieþius Pijus XI.Enciklikoje „Quadragesimo Anno“(1931) jis raðë: „Laisva konkurencija,nors ir pagrásta ir taikytina tam tikroseribose, negali bûti kontroliuojantis principasekonominiuose reikaluose“. Tà patápoþiûrá iðsakë ir enciklikoje „PopulorumProgressio“ (1967 m.) popieþiusPaulius VI, apgailestaudamas dël daugelioliberalaus kapitalizmo aspektø,áskaitant „konkurencijà kaip pagrindinæekonomikos taisyklæ“. Ðie oficialûs pareiðkimaibuvo toli nuo visiðko konkurencijospasmerkimo, bet atkreipë dëmesá ábûtinumà nustatyti tam tikras jos funkcionavimoribas, ypaè tarptautiniu mastu,siekiant apsaugoti neturtingas ðalisnuo kenksmingø konkurencijos su iðsivysèiusiomisðalimis pasekmiø.34 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6