Prof. habil. dr.Romualdas MAÈIULAITISVGTU Statybos fakulteto Statybiniømedþiagø katedraNepastebimai greitai bëga laikas. Rodos,dar tik vakar prasmingai paminëjomeStatybiniø medþiagø katedros trisdeðimtmetá,o ðiø metø kalendorius jau raginarengtis trisdeðimtpenkmeèiui. Statybiniømedþiagø tematikos paskaitos studentamspradëtos skaityti gerokai anksèiau, negubuvo ákurta tokio pavadinimo katedra Statybosfakultete – 1962 metais. Savo kasdienæveiklà su Gedimino technikos universitetususiejau 1993 metais. Iš pradþiø paskaitasskaièiau Darbo ir gaisrinës saugos,o vëliau ir naujai ákurtos katedros studentams.1996 m. man patikëta vadovauti Statybiniømedþiagø katedrai. Ir ðá ásipareigojimàvykdþiau ilgiau nei deðimtmetá.Nesu iðskirtinis. Katedros bendruomenëgana pastovi. Sëkmingai tebesidarbuojane vienas dëstytojas, mokslo darbuotojas,su kuriais kartu pravërëme ðio universitetopadalinio duris. Prof. Albinas Gailius,doc. Algimantas Pranas Naujokaitis katedrojedarbuojasi nuo pat jos ásteigimo. Prof.Antanas Laukaitis èia darbo metus skaièiuojanuo 1994 metø. Tai tik keli, bet patysryškiausi pastovumo, atsidavimo katedraipavyzdþiai. Labiausiai dþiugina tai,kad bendri rûpesèiai, dideli siekiai per tuosdaugiau kaip trisdeðimt metø mus labai iðprusino,pastebimai pakilo bendras katedrosdarbuotojø intelektinis lygis. Pirmaisiaispadalinio gyvavimo metais laipsniuotiemsdëstytojams, mokslininkams suskaièiuotiir vienos rankos pirðtø uþteko, o dabar beveikvisi dëstytojai yra apgynæ daktaro disertacijas,ávykdæ habilitacijos procesà.Katedra rengia statybos inþinerijos beimedþiagø inþinerijos mokslø krypèiø doktorantus.Statybiniø medþiagø katedrojedaktaro disertacijas parengë ir sëkmingaiapgynë net 11 doktorantø, kuriems vadovavoprof. A.Kaminskas ir prof. R.Maèiulaitis.Dabar doktorantams vadovauja R.Ma-èiulaitis, A.Gailius ir R.Þurauskienë. Rengiantdoktorantus glaudþiai bendradarbiaujamasu VGTU Termoizoliacijos institutu, kuryra gera eksperimentinë bazë. Gaila, kadne visi mûsø parengti jaunieji mokslininkailiko savojoje katedroje. Kai kurie ádarbintikituose Statybos fakulteto padaliniuose,mokslinæ veiklà tæsia ðalies mokslo institucijose.Tai Valentinas Antanovièius, DonatasLipinskas, Kæstutis Lukošius, AndriusÞukas ir kiti. Ið sëkmingai daktaro disertacijasapgynusiø katedros doktorantø dëstyti,tæsti mokslinës veiklos liko Ramunë Þurauskienë,Dþigita Nagrockienë, Olga Kizinieviè,Jurgita Malaiðkienë.Labai daug dëmesio skiriame patentiniamdarbui, kuris yra neatsiejama moksliniodarbo naujumo dalis. Apskritai per pastaruosiuspenkerius metus katedros darbuotojøkasdienæ mokslinæ veiklà vainikavopatentai („Polistirenbetonio miðinio gamybosbûdas“ 2008 m. – M.Sinicos, G.Sezemano,A.Laukaièio, S.Arnašiaus, „Atspariðalèiui poringa keramika“ 2007 m. – R.Maèiulaièio,J.Malaiðkienës, „Sieninë medþiagaið gamybos atliekø“ 2005 m. – A.Kazragio,A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus, „Greitaikietëjanti sieninë medþiaga“ 2005 m. –A.Kazragio, A.Juknevièiûtës, A.Gailiaus).Anksèiau patentus gavo I.Nickus, A.Kaminskas,V.Ravnialièevas, A. Kuliniè,A. P. Naujokaitis. Doktorantë Jurgita Malaiðkienëkartu su daktaro diplomu tapo irpatento autore. Taigi katedros mokslininkaiyra deðimties patentø autoriai.Šiandienos aktualiausia problema yradarni beatliekë, ilgaamþiðkø statybos medþiagøir dirbiniø gamyba. Tai ápareigojamokslininkus kurti naujas, ðiuolaikines irateities konstrukcines medþiagas ir technologijas.Todël dabar Statybiniø medþiagøkatedros bendruomenë susitelkusi kvalifikaciniamdarbui „Naujø statybiniø konglomeratøið vietiniø resursø kûrimas, savybiøtyrimas ir naudojimo galimybës“. Pasirinktatema ápareigoja tirti ir kurti naujastermoizoliacines medþiagas, ávairios paskirtiesbetonà, gipso dirbinius, keramikà,daþus, medienos gaminius ir kt., taip patteikti rekomendacijas gamybininkams.ir þinios –aktuaÐios veiklos rezultatai jau akivaizdûs. Neseniaipateiktos rekomendacijos AB „Alksta“,ádiegta putø polistireno taros trupinimolinija firmoje „Virgilijus ir Co“. „Matuizødujø silikato“ gamyklai rekomenduota,kaip naudoti kaitrai atsparaus akytojo betonotechnologijas ir pluoðtinius priedus.UAB „Markuèiai“ pasiûlëme, kaip iðplëstigaminamos produkcijos asortimentà ir kt.Kurdami naujas geresniø savybiø medþiagas,galvojame, kaip utilizuoti technogeninesatliekas, tokias kaip katalizatoriai,padangos, fosfogipsas, stiklo duþenos,disperguotos naudotø betono, silikatiniø,keramikos konstrukcijø atliekos ir kt. Tokiomiskryptimis savo temas plëtoja katedrosdoktorantai ir jaunieji mokslø daktarai.Per pastaruosius penkerius metus dienosðviesà iðvydo net trys katedros mokslininkømonografijos. Tai A.Kazragio irA.Gailiaus „Kompozicinës medþiagos irdirbiniai su gamtiniais organiniais uþpildais“,A.Laukaièio ir M.Sinicos „Beautoklavisakytasis betonas ir kompozitiniai jodirbiniai“, R.Maèiulaièio ir R.Þurauskienës„Maþo poringumo statybinë keramika iðvietiniø ir technogeniniø þaliavø“. Be to,Statybiniø medþiagø katedros darbuotojaiper pastaruosius penkerius metus parengëir išleido 16 mokomøjø knygø ir vienàelektroniná vadovëlá. Rengiamas vadovëlisapie statybines medþiagas, jø gamybostechnologijas ir naudojimo galimybes.Nepamirðtas ir metodinës literatûros, mokymopriemoniø rengimas ir leidimas.Tarptautinës mokslinës konferencijosrezultatyviai padeda mokslo þiniø sklaidaiir plëtrai. Nuo 2004 m. Statybos fakultetotarptautinës mokslinës konferencijos „Naujosstatybinës medþiagos, konstrukcijos irtechnologijos“ rinktiniai straipsniai laikomi30 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6
Statybos medþiagø ir dirbiniø programosbakalaurantai ir jø dëstytojai gamybinëspraktikos metuPatirtisnûdienoslijosISI duomenø bazëje. „Statybiniø medþiagøir jø technologijø“ sekcija, kuriai praneðimusrengia ir mûsø katedros mokslininkai,yra didþiausia. Ir tai suprantama, nesbe statybiniø ir konstrukciniø medþiagø statybaneámanoma. Prieð trejus metus vykusiosminëtos teminës konferencijos prestiþiniamepraneðimø leidinyje išspausdinti 14katedros darbuotojø moksliniai straipsniai.Per penkmetá katedros mokslininkai kartusu bendraautoriais ISI Web of Science duomenøbazëje paskelbë daugiau kaip 30moksliniø straipsniø.Katedra bendradarbiauja su respublikosir uþsienio mokslo, studijø ástaigomis.Aktyviausiai su KTU analogiðka katedra,taip pat su KTU Architektûros ir statybos,Lietuvos energetikos institutø mokslininkais.Ypaè glaudûs ryðiai nuo 1990 m. uþmegztisu Termoizoliacijos institutu, kuris dabar jautapo <strong>Vilniaus</strong> Gedimino technikos universitetopadaliniu. Ilgameèiai ryðiai jungia katedrosbendradarbius ir studentus su Glamorganouniversitetu ir su mokslininkais iðRusijos, Didþiosios Britanijos, Vokietijos,Lenkijos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Ukrainos.Pastaraisiais metais pradëta bendradarbiautisu Varšuvos technologijos universitetu.Katedra bendradarbiauja su Aplinkosministerija, Lietuvos standartizacijos departamentu,statybiniø medþiagø ir dirbiniøgamybos ámonëmis bei jø atstovais.Statybiniø medþiaga katedra ieðko uþsieniopartneriø bendram tarptautiniamprojektui rengti, taip pat bandome prisijungtiprie jau vykdomø projektø.Statybiniø medþiagø katedra yra pasiraðiusibendradarbiavimo sutartis su Lietuvosámonëmis: UAB „Markuèiai“, UAB„Augrika“, UAB „Alakitas“, UAB „WavinBaltic“, UAB „DE-VI Comfort heat“, Prieðgaisrinësapsaugos ir gelbëjimo departamentoprie Vidaus reikalø ministerijosGaisriniø tyrimø centru. Taip pat esame uþmezgæglaudþius ir neformalius ryðius sudaugeliu Lietuvos gamybos ámoniø, kuriostalkina katedrai tiek mokslo, tiek mokymosferose. Tai AB „Alksta“, „Virginijus ir Co“,„Matuizø dujø silikatas“, UAB „Maxit“, UAB„Velox“, UAB „Knauf“, UAB „Baltic master“,AB „Rokø keramika“, UAB „Dvarèioniøkeramika“, UAB „Paroc“ ir kt. Mûsø studentaiðiose ámonëse atlieka praktikà, gaunanaujausios informacijos apie gamybostechnologijas, lengviau perpranta paskaitosegautas teorines þinias.Taigi pats laikas tarti keletà þodþiø apiestudijas, kurios yra pagrindinë ir ne maþiausvarbi katedros kasdienos veiklos sritis. Statybiniømedþiagø katedra rengia Statybosinþinerijos krypties bakalaurus pagal programà„Statybos medþiagos ir dirbiniai“.Taip pat Statybos inþinerijos ir Medþiagømokslo magistrus pagal programas „Statybosmedþiagos ir dirbiniai“ bei „Statybinësmedþiagos“. Pastaraisiais metais studijuojanèiøbakalaurantûroje studentø skaièiuspradëjo didëti, nes katedros darbuotojaijau kelerius metus Statybos fakultetostudentus intensyviai supaþindino su Statybosmedþiagø ir dirbiniø programa. Šiojeveikloje aktyviai dalyvavo ir buvæ katedrosstudentai. Be to, sukurtas katedros reklaminislankstinukas, pranešimas – pristatymas,reklaminis vaizdo filmas apie katedroskasdienybæ, publikuojami straipsniaiapie katedros mokslo rezultatus ávairiuoseleidiniuose („Mokslas ir gyvenimas“, „Mokslasir technika“, „Gedimino <strong>universitetas</strong>“,„Inþinerija“, „Statybø þinios“ ir kt.).Vis dëlto reikia pripaþinti, kad praëjusárudená katedros pirmosios pakopos studijøprogramà studentai rinkosi nelabai noriai.Atsiliepë nepatrauklus paèios programospavadinimas, pasikeitusi stojimo tvarka(stojo ne á antrà kursà, kaip bûdavo anksèiau,bet á pirmà). Kad bûsimo bakalauroprograma taptø patrauklesnë, ketinama jàið esmës atnaujinti. Pirmiausia pirmos pakoposstudijø programos pavadinimà „Statybosmedþiagos ir dirbiniai“ keisti á „Inovatyviøstatybos produktø gamyba“. Kartu iðesmës atnaujinti dëstomus programos modulius.Á programà bus átraukti ir keli naujidalykai. Taip pat ketiname ásigyti naujausiosliteratûros, baigiame rengti naujas mokomàsiasknygas ir vadovëlius. Stengsimësaktyviai diegti ir naujus mokymo metodus(skatinsime probleminá màstymà, savarankiškàdarbà, mokymàsá visà gyvenimà).Studijuoti magistrantûroje Statybos fakulteterodo norà studentai ið uþsienio universitetø(pvz., Japonijos, Ispanijos). Todëlnumatome iðplësti dalykø, kurie bûtødëstomi anglø kalba, skaièiø.Mûsø studentai turi galimybæ vykti studijuotiá uþsiená pagal „Erazmus“ programà.Ðios studijø mainø programos trukmë uþsienyje1–2 semestrai. Kiekvienais mokslometais treèio ketvirto kurso studentai turigalimybæ nuvykti studijuoti arba rengti baigiamàjádarbà uþsienio universitetuose, sukuriais uþmegzti glaudûs ryðiai. Pagal„Erazmus“ mainø programà sudarytos sutartyssu Didþiosios Britanijos, Portugalijos,Vokietijos, Prancûzijos, Italijos, Belgijos irkitø ðaliø aukðtosiomis mokyklomis. Perpastaruosius penkerius metus tokioje mainøprogramoje dalyvavo Statybos medþiagøir dirbiniø studijø programos 7 studentai,o ið uþsienio ðaliø mûsø katedroje studijavo9 studentai. Kadangi mainams skirtosdidelës ES lëðos, mainø programà„Erazmus“ numatoma gerokai išplëtoti.Statybiniø medþiagø katedroje sëkmingaistudijas baigusiems studentams buvoiðduoti 433 diplomai, ið jø 22 – inþinieriaustechnologo, 11 inþinieriaus, 254 bakalauroir 146 magistro. Bakalaurø studijas baigæabsolventai turi visas galimybes tæstistudijas pagal Statybiniø medþiagø katedroskuruojamas dvi magistrantûros programas,o po to studijuoti doktorantûroje. Taèiaunemaþai absolventø dirba statybiniømedþiagø gamybos ámonëse ir statybosfirmose, statybos, projektavimo centruose,komercijos ámonëse. Remiantis pastarøjøpenkeriø metø statistiniais duomenimis,54 procentai mûsø bakalaurø dirbapagal specialybæ. Kiti tæsia studijas magistrantûrojepagal ávairias programas VGTU,KTU ir kituose universitetuose.Yra absolventø, baigusiø mûsø magistrantûrosstudijas ir dirbanèiø Aplinkos ministerijoje(2), Standartizacijos departamente(2), Statybos produkcijos sertifikavimocentre (2), Termoizoliacijos institute (10).Dauguma mûsø absolventø dirba tiesiogiaigamyboje ar jos valdyme. Sëkmingiausiaiásidarbina VÁ „Problematika“, „UABMaxit“, UAB „Baltic Master“, UAB „Panevëþiokeliai“, UAB „Kerista“, UAB „VarpaRecords“, UAB „<strong>Vilniaus</strong> rentinys“, UAB„S-G Isover“, UAB „Wavin“, UAB „Markuèiai“,UAB „Rockwool“, „Matuizø dujø silikato“gamykloje bei kitose ámonëse, firmose,centruose.Dël finansiniø problemø sunku ásigytimokymui skirtos aparatûros ir árangos.Šiems reikalams kol kas skiriama palygintilabai maþai lëðø. Katedrai daug padedaVGTU Termoizoliacijos instituto geranoriðkaparama, talka studijø procese.Perþvelgus beveik trisdeðimt penkeriømetø katedros darbus, galima dràsiai sakyti,kad neblogai padirbëta. Ðiandiena kelianaujas uþduotis, ápareigoja naujiems, darsvarbesniems darbams. Esu ásitikinæs, kaddarbðti, kûrybinga Statybiniø medþiagø katedrosbendruomenë nepagailës jëgø, þiniø,patirties nûdienos aktualijoms spræsti.Ðiø metø vasario mënesá uþ Statybiniømedþiagø katedros vairo sëdo doc. dr. GintautasSkripkiûnas. Tai 48 metø pakankamaipatyræs vadovas, energingas, produktyvusmokslininkas ir pedagogas. Norisi jampalinkëti geros kloties ir toliau pramintu keliuvesti VGTU Statybiniø medþiagø katedroskolektyvà á naujas aukðtumas.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 5–6 31